infa.lt

Gruodžio 17 d. Krašto apsaugos ministerija sukvietė Lietuvos verslo ir pramonės asociacijų atstovus į susitikimą, kuriame buvo pristatyti krašto apsaugos sistemos resursų prioretizavimo principai ir įsigijimų planai ilguoju (2019 – 2028 m.) ir trumpuoju (2019 m.) laikotarpiu, viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės (PPP) projektų galimybė, karinės įrangos ir ginkluotės (sistemų) techninės priežiūros koncepcijos projektas ir galimybės dalyvauti Europos gynybos fondo projektuose.

Susitikime dalyvavo Lietuvos pramonės atstovai iš Nacionalinės gynybos pramonės asociacijos, Lietuvos gynybos fondo, Lietuvos statybininkų asociacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos atstovai.

Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas pabrėžė, kad stiprinant Lietuvos kariuomenės pajėgumus yra skatinami įsijungti ir Lietuvos pramonės atstovai, kurie, suradę partnerių iš kitų šalių, gali prisidėti ne tiek prie gynybos pramonės produktų tiekimo, bet ir prie infrastruktūros ir technikos išlaikymo. Anot viceministro, prioritetai kitąmet išliks nepakitę – infrastruktūra, artilerijos programa, oro gynyba, karių aprūpinimas ir ginkluotė.

Susitikime dalyvavęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenės plėtra suteikia naujų galimybių verslui, kadangi kariuomenė iš tikrųjų perka sudėtingą, modernią techniką. „ Mes turime pakankamai modernių įmonių, galbūt ne tų, kurios gamina sunkiąją ginkluotę, tačiau elektronikos pramonės, optikos pramonės įmonių“, – sakė V. Sutkus.

2019 metų laikotarpiu Krašto apsaugos ministerija planuoja daugiausiai lėšų skirti transporto priemonių, karinės technikos ir atsarginių dalių įsigijimui bei jų remontui, ginklams, stebėjimo įrangai, radijo stotims, šaudmenims ir kitai amunicijai. Naftos produktai apranga ir ekipuotė, maisto produktai ir CBRN priemonės bus perkamos bendradarbiaujant daugiausiai su Lietuvos pramone.

Taip pat planuojama pradėti karinių dalinių viešosios infrastruktūros sukūrimo ir viešųjų paslaugų teikimo Šilalės, Vilniaus rajonuose bei Šiaulių mieste. Ruošiantis plėtoti karinių dalinių vystymą, tikimasi valdžios ir privačių subjektų partnerystės.

Prognozuojama, kad iki 2030 metų BVP skiriamas kariuomenei turėtų išaugti iki 2,5% nuo BVP. 2019 – 2028 metų laikotarpiu planuojama tęsti jau pradėtus projektus ir pradėti vykdyti vidutinio nuotolio oro erdvės stebėjimo sistemų modernizavimą, logistinės įrangos atnaujinimą, įsigyti paieškos gelbėjimo ir teršalų likvidavimo įrangą, vidutinio nuotolio prieštankines sistemas, bepiločių orlaivių sistemas ir kovos su jais įrangą ir kt.

Verslo ir pramonės atstovams buvo pristatytas karinės technikos remonto koncepcijos projektas, išskirti numatomi remonto lygiai ir pasidalyta informacija, kur savo paslaugas galėtų teikti civilinis sektorius.

Pristatant paskutinį klausimą, susijusį su Europos gynybos fondu ( angl. European Defence Fund, EDF), buvo kalbėta apie Lietuvos verslo ir mokslo institucijų dalyvavimo šiame fonde galimybes. Susitikime Krašto apsaugos ministerijos atstovai pabrėžė, jog Europos Sąjunga pirmą kartą istorijoje skiria finansavimą gynybos tyrimų sričiai, kad ypatingai skatina bendradarbiavimą ir kooperavimąsi, taip pat yra skiriamas didelis dėmesys smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris yra inovacijų ir netradicinių sprendimų turėtojas. Europos gynybos fondas suteikia unikalią galimybę mažoms šalims ir jų įmonėms įsitraukti į tarptautinius projektus, užmegzti naudingus ryšius su kitų šalių įmonėmis, o gerai pasirodžius įgyvendinant Europos gynybos fondo projektuose, ne tik išvystyti ar sukurti naują produktą, bet ir įsitraukti į stambesnių korporacijų tiekimo grandines.

Už krašto apsaugos sistemos viešųjų pirkimų organizavimą bei jiems skiriamų lėšų efektyvų naudojimą yra atsakinga nuo 2018 m. pradžios veikianti Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos. Šiuo metu ji administruoja apie 75 procentus visų krašto apsaugos sistemos pirkimų pagal vertę, tačiau jau antrojo 2019 metų ketvirčio ši agentūra pati organizuos arba, skirdama savo atstovus pirkimų procedūroms organizuoti, koordinuos specifinius pirkimus, kuruos apie 95 proc. visų krašto apsaugos sistemos pirkimų procedūrų pagal vertę. Tuo bus siekiama užtikinti, kad bus laikomasi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Gynybos resursų agentūra šiais metais administruoja krašto apsaugos sistemos pirkimų už maždaug 338 mln. eurų. Kitais metais, planuojama, ji vykdys pirkimų jau už maždaug 450 mln. eurų.

Apie 70 proc. visų asignavimų, skirtų krašto apsaugai, vienokia ar kitokia forma lieka Lietuvoje. Šie asignavimai apima su infrastruktūra ir karių aprūpinimu susijusius pirkimus, sumokamus mokesčius ir iš Lietuvos gamintojų įsigyjamą ginkluotę ar jos elementus. Likę 30 proc. asignavimų gynybai skiriami ginkluotei pirkti iš užsienio, tačiau dalis šių pinigų grįžta į Lietuvos biudžetą pridėtinės vertės mokesčio forma.

Giedrės Maksimovicz nuotrauka

KAM informacija