infa.lt

Rengės geležinkelio ruožą, kaip vieną iš alternatyvių geležinkelio kelių į Latviją, esą dėl pavojaus eismo saugumui buvo nustota eksploatuoti 2008 metais ir 19 km geležinkelio ruožas buvo išardytas, tokiu būdu užkirtus kelią latviams vežti lietuviškus krovinius. Nustojus jį naudoti, naftos produktų gabenimui į Latviją naudotos kitos geležinkelio jungtys, buvusios kur kas ilgesnės ir finansiškai labiau palankios Lietuvos geležinkeliams.

Dėl to naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva” pabrango pervežimai, kadangi bendrovė buvo priversta gabenti naftą tik Lietuvos geležinkeliais.

„PKN Orlen” ir Latvija apskundė Lietuvos geležinkelių (Lietuvos) veiksmus Europos komisijai kaip ribojančius konkurenciją geležinkelių rinkoje, ko pasekoje EK po kelių perspėjimų Lietuvai, į kuriuos pastaroji nereagavo, skyrė 28 milijonų eurų baudą ir įpareigojimą iki 2019 metų atstatyti sugriautą susisiekimą Rengės ruožu.

To meto (2017) Lietuvos geležinkelių vadovybė (generalinis direktorius Mantas Bartuška) žadėjo skųsti Europos Komisijos sprendimą dėl baudos dydžio (beveik 28 mln €u), tačiau šiai dienai šis sprendimas nepakeistas. Lietuvai Rengės ruožo išardymas, kurį atliko Lietuvos geležinkeliai kainuos 28 mln eurų baudos ir apie 10 mln preliminarias skaičiavimais pats 19 km ruožo atstatymas. Ir taip dar 38 mln eurų (mažiausiai) Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų. Labai netgi tikėtina, kad preliminari 10 mln €urų suma išaugs iki 15 mln, kas Lietuvoje labai įprasta.

Šiuo metu PKN ORLEN generalinis direktorius Daniel Obajtek ir „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo plėtros. Bendrovių vadovai taip pat simboliškai pažymėjo geležinkelio ruožo į Rengę atstatymo pradžią, o susisiekimo ministras Rokas Masiulis pareiškė:

„Džiaugiuosi, kad šiandien galime kalbėti apie stiprėjančią partnerystę ir naujas galimybes. Abiejų šalių santykius ne vienerius metus gadinusi Rengės istorija taip pat baigiama. Lietuva įsipareigojo atstatyti eismą Rengės ruožu ir šiandien dar kartą patvirtino, kad šio įsipareigojimo laikosi“

Mažeikiuose pasirašytu susitarimu ORLEN grupei priklausanti Lietuvos bendrovė išreiškė ketinimą išlaikyti glaudžią partnerystę su „Lietuvos geležinkeliais“ – šalys įsipareigojo plėsti bendradarbiavimą gabenant krovinius Lenkijos kryptimi. „ORLEN Lietuva“ šia kryptimi planuoja per metus nukreipti keletą šimtų tūkstančių tonų jos gaminamos produkcijos, taip užtikrinant ORLEN grupės veiklos lankstumą ir Lenkijos aprūpinimo degalais saugumą.

„Šios dienos susitarimas yra efektyvaus abipusio bendradarbiavimo rezultatas. „ORLEN Lietuva“ yra vienas svarbiausių „Lietuvos geležinkelių“ klientų. O naftos perdirbimo įmonei svarbu užsitikrinti patikimas logistikos paslaugas. Tad abi pusės yra suinteresuotos ieškoti naujų verslo krypčių bei rasti abiem pusėms geriausius sprendimus“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška.

Lietuvos pareigūnų tikinimu Rengės ruožo bėgai 2008 metais buvo išardyti dėl saugumo (Europos Komisija šiuo klausimu turi kitokią nuomonę, kainavusią Lietuvai 28 mln). Tuomet dirbo Gedimino Kirkilo vadovaujama vyriausybė, joje susisiekimo ministru buvo Algirdas Butkevičius, o „Lietuvos geležinkeliams” vadovavo Stasys Dailydka.

PKN ORLEN vadovas D. Obajtek ir „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius M. Bartuška kartu paklojo simbolinį bėgį atstatomoje geležinkelio atkarpoje iš Mažeikių į Rengę Latvijoje. Praėjus dešimčiai metų nuo eismo sustabdymo, naftos perdirbimo produktų gamykla galės vėl naudotis trumpiausiu keliu produkcijai į Latviją ir Estiją gabenti, o Lietuva už tai užmokės apie 40 mln eurų.

PKN ORLEN generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas D. Obajtek pažymėjo, jog šiandienos geri santykiai tarp bendrovių yra ir puikių santykių tarp Lenkijos ir Lietuvos atspindys, o palanki aplinka yra ypač svarbi verslui.