infa.lt

Ką reikėtų žinoti vykstant į mišką

Pirmiausia – nereikia bijotis parazitų. Tiesiog reikia žinoti, jog jie buvo, yra ir gali būti visur. Vykstant į gamtą, pavyzdžiui pasivaikščioti į mišką, efektyviausia – teisingai apsirengti. Kelnes reikia susikišti į kojines, marškinius į kelnes, o rankovės turėtų būti glaudžiai prigludusios prie riešų. Tai yra, reikia padaryti taip, kad erkė negalėtų prasibrauti iki kūno.

Įprastai jos laukia aukos žolėje ir žemuose krūmokšniuose, ir eina iš apačios. Kraujasiurbiai mėgsta krūmokšnius, aukštą žolę, drėgmę. Todėl ten, kur seniai nešienauta, kur viskas užaugę krūmokšniais, parazitams labai netgi komfortabilu. Jiems reikia laiko, kad atrastų neapsaugotą odos lopinėlį ir prisisiurbtų. Todėl reikia laikas nuo laiko apsižiūrėti kojas.

Jeigu jūs būdami gamtoje pastebėjote ant savęs erkę, tai paprasčiausia ją nusikratykite. Nereikia jos traiškyti – vidaus turinys gali patekti ant nepastebimos žaizdelės piršte (jei ji ten yra), o tai gali būti pavojinga. Tiesiog palikite ją miške ir eikite kur ėjote. Jeigu aptikote erkę namuose – nuplaukite ją į kanalizaciją. Tačiau, jei parazitas jau įsisiurbė, reikėtų greičiau eiti pagalbos pas medicinos darbuotojus, pavyzdžiui į ligoninę ar polikliniką.

Ištraukti prisisiurbusią erkę būtina kuo greičiau. Tačiau, jei medikai toli – teks traukti patiems. Yra įvairių variantų, pavyzdžiui, vaistinėse parduodami specialūs pincetai. Jeigu tokio nėra, pasinaudokite bet kokiu kitu.

Erkinis encefalitas. Svarbu nesutraiškyti erkės.

Galima suvilgyti vatą spiritu, pridėti prie erkės ir palaikyti. Tada ją ištraukti būna lengviau. Jeigu erkė – encefalito nešiotoja, tai užkratą ji jau suleido. Likusius ligų sukėlėjus išleidžia ne iškart. Todėl svarbu ištraukti ją greitai ir nesutraiškyti.

Reikia nunešti ištrauktą erkę tyrimui. Jeigu jis parodys, kad erkė užkrėsta encefalitu, teks laukti ligos pasireiškimo. Tačiau, ta pati Liamo liga ar erlichiozė nediagnozuojama tyrimais (analize). Ji nustatoma tik pagal kraujyje esančius antikūnus jau pasireiškus klinikiniams ligos požymiams. Todėl, netgi tiems, kas buvo skiepyti nuo erkinio encefalito, vis tiek teks būti atsargiems. Tiesa, šios dvi ligos ne tiek pavojingos. Pagal savo simptomus jos panašios į gripą ir yra gydomos antibiotikais.

Tačiau nuo encefalito galima ir numirti. Pirmasis susirgimų pikas registruojamas gegužę-birželį, antrasis vasaros pabaigoje. Ligos sukėlėjas yra virusas. Jeigu įkando encefalitu užkrėsta erkė, virusas patenka į kraują jau per pirmąsias kontakto minutes. Viruso nešiotojomis, pagal statistiką, yra penkios erkės iš šimto, o susirgti nuo užkrėstos erkės gali nuo 2% iki 6% įkąstų žmonių.

Pradžioje liga vyksta kaip eilinis peršalimo susirgimas. Vidutiniškai inkubacinis periodas sudaro nuo 1 iki 3 savaičių. Gali praeiti nepastebimai, o gali tapti sunkaus nervų sistemos pažeidimo priežastimi.

Pirmiausia turėtų versti sunerimti sekantys simptomai: kūno temperatūra pakyla iki 39-40 laipsnių, krečia drebulys, dideli pusiaujo ir galūnių skausmai, skauda akis, bendras silpnumas, pykinimas ir vėmimas. Tuo pačiu sąmonė neprarandama, tačiau reakcija sulėtėja, atsiranda mieguistumo būsena, apsvaigimo simptomai. Būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.