2026.11.22 00:04
Kaip rodo šeštadienį pristatytas naujas kompromisinis projektas, būsimasis ilgalaikis ES biudžetas gali būti sumažintas 204 mlrd. eurų (dabartinėmis kainomis).
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, vadovaujantis deryboms tarp 27 valstybių narių, pasiūlė 10% sumažinti bendrą Europos Komisijos parengtą planą, kurio vertė siekia beveik 2 trln. eurų. Taip pat pasiūlyta pakoreguoti biudžeto pajamų iš mokesčių dalį – vadinamuosius „nuosavus išteklius“, rašo „Rapporteur“ leidinys.
Pagal jo pasiūlymą įsipareigojimų suma siektų 1,78 trln. eurų; tai bandymas suderinti konkuruojančius poreikius – paramą žemės ūkiui, sanglaudos fondus, gynybą ir ekonominį konkurencingumą.
Šie nauji siūlomi karpymai – vienas pagrindinių fiskalinės drausmės šalininkų reikalavimų – yra didesni nei ankstesniuose kompromisiniuose variantuose, tačiau vis tiek gali būti nepakankami, kad patenkintų „taupiąsias“ valstybes.
„Esu įsitikinęs, kad šis pasiūlymas yra geras pagrindas siekiant galutinio susitarimo“, – sakė jis žurnalistams, pridurdamas, kad jo tikslas – išlaikyti valstybių narių įnašus „protingo dydžio“.
Birželį Kipras, tuo metu pirmininkavęs Tarybai, siūlė sumažinti Komisijos planą 2%. (37 mlrd. eurų), o Airija spalį siūlė 8%(159 mlrd. eurų) mažinimą. Abu šie projektai sulaukė aštrios „taupiųjų“ šalių, kurios į ES biudžetą įneša daugiau lėšų nei iš jo gauna, kritikos.
A. Costos projekte iš esmės išlaikomos Komisijos siūlomos išlaidos žemės ūkiui ir sanglaudai. Didžiausia biudžeto dalis – sanglaudos fondai – būtų sumažinta maždaug 5 proc.
„Mes išsaugome politiką, kuri priartina Europą prie mūsų regionų, miestų bei piliečių ir remia mūsų ūkininkus“, – teigė buvęs Portugalijos ministras pirmininkas.
Palyginti su Komisijos pasiūlymu, išlaidos konkurencingumui būtų sumažintos 95 mlrd. eurų (16%), išorės veiksmams – 45 mlrd. eurų (21%), o administravimui – 9 mlrd. eurų (7,7 proc.).
A. Costa, manantis, kad nauji „pajamų šaltiniai“ yra būtini norint pasiekti susitarimą dėl biudžeto, atsisakė Komisijos siūlyto pelno mokesčio (CORE) ir pasiūlė naują „nuosavų išteklių“ šaltinį, susietą su skaitmeninėmis paslaugomis.
Tikimasi, kad šis siūlomas skaitmeninių paslaugų mokestis į ES biudžetą atneš 5 mlrd. eurų per metus. Jis būtų skirtas įmonėms, kurių metinė grynoji apyvarta visame pasaulyje viršija 750 mln. EUR, o metinė apyvarta ES iš skaitmeninės veiklos, tokios kaip internetinė reklama, internetinės prekyvietės paslaugos arba naudotojų duomenų monetizavimas, viršija 50 mln. EUR.
Siūlomas tabako pagrindu veikiantis įnašas TEDOR būtų palaipsniui įvedamas šalims, kurioms, kaip tikimasi, šis mokestis turės didžiausią poveikį. Mokestis, pagrįstas anglies dioksido pasienio koregavimo mechanizmu (CBAM) – vienu iš lyderių tarp sostinių, būtų taikomas 100% pareikalavimo tarifas.
Aukšto rango ES pareigūnas teigė, kad peržiūrėtas paketas galėtų surinkti 64,2 mlrd. EUR per metus. Tačiau kiekvienam „nuosavam ištekliui“ (naujam mokesčiui) reikės vieningo valstybių narių pritarimo.
„Mes ir toliau dirbsime su Europos Parlamento pasiūlymu dėl naujų „nuosavų išteklių“, pagrįstų kriptovaliutomis. Taip pat įgaliosime Komisiją dirbti su papildomomis pajamomis iš būsimų radijo spektro veiksmų“, – sakė A. Costa.
Tarybos pirmininkas taip pat pasiūlė sumažinti įmokas už skolinimąsi „NextGenerationEU“ – populiariam COVID-19 eros atsigavimo fondui. Mokėjimai turi būti tęsiami iki 2058 m.
Ankstesniuose Komisijos tekstuose Kiprui ir Airijai buvo siūloma grąžinti 168 mlrd. eurų 2028–2034 m. laikotarpiu, o Costos kompromise nurodoma 158 mlrd. eurų.0
„Derybų dėžė“, kaip kompromisinis dokumentas vadinamas Briuselio kalboje, suteiks naują impulsą įtemptoms diskusijoms dėl 2028–2034 m. biudžeto, kai lyderiai kitą savaitę Briuselyje susirinks į specialų viršūnių susitikimą.
Derybos dėl būsimo ES biudžeto pasiekia virimo tašką, nes Briuselio institucijos ir nacionalinės vyriausybės skuba rasti susitarimą prieš virtinę rinkimų – tokių kaip Prancūzijoje, Italijoje ir Lenkijoje – kurie gali sužlugdyti derybas.
Kol kas nė viena stovykla nepasitraukė nuo savo raudonųjų linijų. Neseniai Vokietijos spaudimas susieti būsimą paramą Ukrainai su biudžeto susitarimu dar labiau pakėlė temperatūros kartelę.
Šešios save vadinančios „modernizuotojais“ šalys – Vokietija, Austrija, Nyderlandai, Danija, Švedija ir Suomija – į ES iždą įneša daugiau, nei gauna.
Grupė, teigianti, kad ji prisiima apie 40% nacionalinių įnašų į ES biudžetą, reikalauja kelių šimtų milijardų eurų sumažinimo ir dėmesio konkurencingumui, saugumui ir gynybai.
Tuo tarpu 17 sanglaudai palankiai nusiteikusių sostinių, įskaitant Italiją, Lenkiją ir Bulgariją, atmeta išlaidų mažinimą ir nori išsaugoti tradicines išlaidas žemės ūkiui ir regioninei plėtrai.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


63


pelno mokescio,nes turtingiausi gi vargsai! Ir dar kam nors neaisku,ka atstovauja sitie i6gamos ir ka naikina!?