infa.lt

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

INFA.LT
2026.11.18 06:49

Žmogus ir Visata

Kęstutis Reklys

​Pirmuose dvejuose straipsniuose pateikiau glaustus tekstus susipažinimui su postkapitalizmu, o dabar pakviesiu pagrindines mintis aptarti ir pasigilinti kur kas giliau. Pagrindinė mintis, kuri paskatino apie tai parašyti bent trumpai – galbūt ir ne visiškai akademiniais, bet gyvenimiškais terminais – yra visiškas informacinis badas šiuo klausimu viešojoje erdvėje.

​Tokie technologijų lyderiai kaip Elonas Muskas, Samas Altmanas ar buvęs „Google“ generalinis direktorius Ericas Schmidtas atvirai kalba apie tai, kad esminiai pokyčiai mūsų laukia jau per artimiausią dešimtmetį.

Tačiau oficialioji ekonominė mašina ir toliau ritasi senais bėgiais: vis dar skatinama „daryti pinigus“, investuoti į pensijinius fondus, pirkti akcijas ir visais kitais būdais pūsti jau ir taip milžinišką finansinį burbulą.

​Šiame kontekste ypač ciniškai atrodo bandymai suderinti tai, kas iš esmės nesuderinama – kaip sumažinti CO2 išmetimus, kai tuo pat metu reikalaujama nuolatinio BVP augimo ir vartojimo skatinimo.

Norint suprasti, kodėl dabartinė sistema atsidūrė akligatviui ir kokia reali alternatyva bręsta po jos griuvėsiais, būtina pažvelgti giliau į fizikos dėsnius, ekonomikos istoriją, demografiją ir žmogaus prigimtį.

​1. Augimo iliuzija ir termodinaminė realybė

​Kodėl dabartinė sistema yra pasmerkta akligatviui? Atsakymas slypi ne politikoje, o fizikoje. Ekologinės ekonomikos pradininkas Hermanas Daly ir kiti termodinaminės ekonomikos tyrinėtojai dar XX a. antroje pusėje įrodė fundamentalią ribą: neįmanoma suderinti begalinio BVP auginimo ir vartojimo skatinimo su gamtos išteklių tausojimu bei CO2 mažinimu ribotoje planetoje.

Dabartinė kapitalistinė ekonomika yra sukonstruota taip, kad jai gyvybiškai būtinas nuolatinis eksponentinis augimas. Visi pinigai – nesvarbu, ar tai būtų fiziniai popieriniai banknotai, ar skaitmeniniai įrašai bankų sąskaitose (virtualūs pinigai) – į apyvartą patenka per skolą su palūkanomis.

Norint grąžinti senas skolas, būtina nuolat gaminti ir vartoti vis daugiau. Jei vartojimas bent trumpam sustoja – ištinka krizė, griūva bankai, žmonės praranda pragyvenimo šaltinį.

Todėl visi „žalieji“ politiniai susitarimai ir taršos kvotos tėra kosmetinis fasadas, kol pati ekonominė šerdis reikalauja nuolat didinti apyvartą.

Resursų ekonomikoje, kurioje vertės matu tampa ne spekuliacinis finansinis kapitalas, o reali energijos apskaita (kilovatvalandės), ši ydinga grandinė nutrūksta.

Šią idėją dar XX a. ketvirtajame dešimtmetyje moksliškai pagrindė Kolumbijos universiteto inžinierių ir mokslininkų grupė (Technical Alliance / Technokratijos judėjimas), matematiškai įrodžiusi, kad kainų sistema negali efektyviai paskirstyti išteklių esant aukštam pramonės automatizavimo lygiui.

Kai ekonomika optimizuojama pagal realius energijos ir medžiagų srautus, CO2 mažinimas tampa ne prievartiniu biurokratiniu apribojimu, o savaiminiu procesu – tiesiogine optimizuotos gamybos, trumpos logistikos grandinės ir planinio daiktų nusidėvėjimo atsisakymo pasekme.

​2. Technologinis disonansas ir demografinė riba

Šiandien susiduriame su giliu civilizaciniu disonansu. Tie, kurie kuria pažangiausią dirbtinį intelektą ir robotiką, atvirai pripažįsta, kad artėjame prie taško, kai žmogaus darbas praras savo ekonominę prasmę – mašinos viską pagamins ir suprojektuos pigiau, greičiau ir tiksliau.

Tačiau tuo pat metu finansinė ir politinė sistema ir toliau spaudžia žmones į senus XX amžiaus rėmus: ragina kaupti pensijų fonduose, imti trisdešimties metų paskolas, siekti karjeros ir varžytis rinkoje.

​Šis informacinis badas – kai visuomenei nuolat pasakojama, kaip uždirbti daugiau popierinių ir virtualių pinigų, bet visiškai nutylima, kas bus, kai paties pinigų ir darbo mainų mechanizmo nebereikės – yra pavojingiausia šių dienų akla zona.

Pensijų fondai ir finansų rinkos laikosi ant prielaidos, kad ateityje bus dar daugiau dirbančių ir vartojančių žmonių, kurie išlaikys augančią piramidę.

​Tačiau tiek technologinė pažanga, tiek globali demografinė realybė šią prielaidą griauna iš pamatų. Pasaulio gyventojų skaičius per šį šimtmetį pasieks piką ir visoje Žemėje neišvengiamai ims mažėti, o visuomenės sparčiai sensta.

Dabartinei piniginei sistemai, kuri nemoka funkcionuoti be nuolatinio augimo ir naujų vartotojų srauto, tai reiškia neišvengiamą struktūrinę krizę.

Tuo tarpu stabilios būsenos bei išteklių ekonomikoje mažėjantis gyventojų skaičius tampa natūralia pusiausvyra, o ne katastrofa – mažesnė populiacija reikalauja mažiau išteklių, palengvina ekologinį krūvį ir leidžia žmonijai gyventi tvariai be jokio dirbtinio ekonominio spaudimo.

​3. Beprasmių darbų pabaiga ir vidinės motyvacijos mechanika

​Skeptikai dažniausiai klausia: „O kas tada norės dirbti, jei nereikės užsidirbti duonos kasdieninei?“ Šis klausimas kyla iš klaidingo įsitikinimo, kad žmogus iš prigimties yra tinginys, kurį judėti verčia tik bado baimė arba piniginis atlygis.

​Antropologas Davidas Graeberis savo tyrimuose apie vadinamuosius „beprasmius darbus“ (Bullshit Jobs) atskleidė milžinišką dabartinės sistemos neefektyvumą: didelė dalis šiuolaikinės darbo jėgos eikvoja gyvenimą administraciniam triukšmui, finansinėms spekuliacijoms, popierizmui ir dirbtinai sukuriamai paklausai palaikyti.

Tai darbai, kurių išnykimas niekaip nepablogintų realaus visuomenės gyvenimo, bet pati piniginė sistema juos palaiko, nes žmonėms reikia „turėti užimtumą“, kad gautų teisę vartoti.

​Kai DI ir automatizacija perima fizinę gamybą bei administravimą, o energijos apskaita garantuoja bazinį materialinį saugumą, žmogaus energija išsilaisvina.

Psichologijos mokslas – konkrečiai Edwardo Deci ir Richardo Ryano Savarankiškos motyvacijos teorija (Self-Determination Theory) – įrodo, kad išorinė motyvacija (pinigai, bausmės ir paskatos) veikia tik mechaniniame, rutininiame darbe.

Sudėtingoje, kūrybinėje ir intelektinėje veikloje piniginis spaudimas netgi slopina rezultatus. Tikrąją žmogaus energiją atrakina trys vidiniai veiksniai: autonomija (laisvė pačiam rinktis veiklą), kompetencija (noras tobulėti ir įvaldyti amatą) ir bendrystė (noras būti naudingu kitiems).

Istorija rodo, kad didžiausi mokslo atradimai, meno kūriniai ir visuomeninės iniciatyvos gimė ne iš buhalterinio išskaičiavimo, o iš smalsumo ir noro įprasminti savo būtį.

​4. DI – techninis valdytojas, o ne kultūrinis diktatorius

​Kita dažna baimė – kad technologijų ir išteklių valdymas pavers pasaulį steriliu, vienodu konvejeriu, kuriame algoritmai diktuos, kaip mums gyventi. Tačiau čia būtina nubrėžti griežtą sisteminę ribą tarp materialiosios bazės ir kultūrinio antstato.

​Dirbtinis intelektas ir skaitmeniniai tinklai valdo tik fizinę sritį – išteklių gavybą, energijos balansą, gamybos optimizavimą ir logistiką, kad neliktų skurdo, bado ar ekologinio švaistymo. DI nesprendžia, koks turi būti žmogaus gyvenimo būdas, kokia jo kalba, papročiai ar dvasinės vertybės.

​Žmonės yra bendruomeniški sutvėrimai, kuriuos jungia kolektyvinė sąmonė, istorinė atmintis ir bendruomeniniai įpročiai. Jeigu materialinės ir technologinės sąlygos Lietuvoje ir, tarkime, Irane pasiektų vienodai aukštą lygį, kasdienis gyvenimas šiose šalyse vis tiek skirtųsi iš esmės.

Mus skiria skirtingos kalbos, pasaulėžiūra, tradicijos ir santykis su aplinka. Resursų ekonomika ne tik neištrina tautinės tapatybės, bet atvirkščiai – pašalina ekonominę emigraciją ir finansinį spaudimą, kuris šiandien labiausiai naikina mažas kultūras.

Dar daugiau: jei bendruomenei kyla egzistencinis išnykimo pavojus, ji gali visiškai sąmoningai priimti sprendimą telktis, aukoti dalį materialaus komforto tam, kad išsaugotų savo kalbą, paveldą ir savitumą.

​5. Tikroji savivalda ir civilizacinė simbiozė

​Kai išnyksta piniginės paskatos ir turtinė nelygybė, iš esmės pasikeičia ir valdymo prigimtis. Dabartinėje sistemoje politika yra neatsiejama nuo kapitalo – rinkimų kampanijos perkamos, o sprendimai dažnai atstovauja stambių finansinių grupių interesams. Nelieka pinigų – nelieka ir korupcinio sverto.

​Atgimsta tikra, gili savivalda – tiek vietinė, tiek bendratautinė. Bendruomenių poreikiai ir kultūriniai sprendimai atstovaujami per vietines ir regionines tarybas, į kurias renkami garbingiausi, išmintingiausi ir visuomenės pasitikėjimą pelnę nariai.

Tokiuose rinkimuose nereikia reklamos biudžetų – žmones iškelia ir vertina tik pagal jų realius darbus, indėlį į bendruomenę ir moralinį autoritetą.

​Galutinis šio civilizacinio šuolio tikslas yra racionalaus išskaičiavimo ir žmogiškosios išminties dermė. Kai skaitmeninis intelektas prisiima objektyvią, šaltą išteklių ir energijos apskaitos naštą, žmonijai nebereikia eikvoti savo gyvybinės energijos kovai dėl išlikimo.

Atsiveria erdvė skirtingoms tautoms ir kultūroms gyventi toje pačioje planetoje kaip geriems, artimiems kaimynams, kuriuos sieja ne baimė ar finansinė prievarta, o sąmoningas sugyvenimas.

Tai naujas etapas – vientisa žmonijos visuomenė, kurioje DI tarnauja kaip patikimas techninis pagalbininkas, o žmogus pagaliau tampa tikruoju savo likimo, kultūros ir dvasinio pasaulio kūrėju.

​Šaltiniai ir literatūra

  • ​Technokratijos judėjimas (Technical Alliance): Inžinierių ir mokslininkų grupės, veikusios Kolumbijos universitete XX a. 4-ajame dešimtmetyje, darbai apie energijos apskaitą (Energy Accounting) ir kilovatvalandžių taikymą resursų paskirstymui.
  • ​Herman Daly (Ekologinė ekonomika): Darbai, nagrinėjantys termodinaminius riboženklius, biudžeto ir ekologinio augimo nesuderinamumą bei stabilios būsenos ekonomikos (Steady-State Economy) koncepciją.
  • ​David Graeber (Bullshit Jobs): Antropologiniai tyrimai ir analizė apie administracinio triukšmo, biurokratijos bei beprasmio darbo mastą šiuolaikinėje piniginėje ekonomikoje.
  • ​Edward L. Deci & Richard M. Ryan (Self-Determination Theory): Vidinės motyvacijos ir psichologinių poreikių (autonomijos, kompetencijos, bendrystės) teoriniai darbai, pagrindžiantys žmogaus kūrybinės energijos prigimtį atsiejus ją nuo išorinių piniginių paskatų.
  • Jacque Fresco / The Venus Project: Ištekliais pagrįstos ekonomikos (Resource-Based Economy) koncepciniai metmenys, taikant mokslo ir technologijų pasiekimus globaliai gerovei užtikrinti.
  • Jungtinių Tautų (UN World Population Prospects) ir The Lancet demografinės prognozės: Tyrimai, pagrindžiantys pasaulinio gimstamumo mažėjimą, populiacijos senėjimą ir globalaus gyventojų skaičiaus piko bei mažėjimo tendencijas XXI amžiuje

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 173

Žymos:

komentarai 3

  1. Jinas    -  2026-11-18, 07:03

    isnyks pinigines paskatos ir turtine nelygybe?
    grazus ir tusti lozungai.
    su tokiais sukiais atejo ir bolsevikai dar 1917 m.
    ir pinigai buvo panaikinti ir nelygybe zadejo panaikinti.
    o kas pavyko?
    pavyko pastatyti tik lagerius, tukstancius lageriu.
    dar 1935 m buvo istisos lageriu respublikos su milijonais kaliniu.
    atskirai buvo vaiku lageriai, kur vaikai buvo is susaudomi .
    pavyko sukurti masini kanibalizma ir bada.
    daugiau nieko.
    pats leninas, trockis, dzerzinskis tuo metu gyveno dvaruose, leninui vire valgyti caro virejas.
    o karines gamyklas tuo metu state inzinieriai ir technikai is usa, kurie vaziavo i cccr tukstanciais.
    ka sugeba marksistai, kurie ir dabar turi visa valdzia, tai vogti zudyti ir griauti.
    butent todel lietuva nuo 1990 m uzgyveno tik skolas.
    o keikiamas diktatorius smetona per 22 metus ismokejo visas skolas ir sukaupe sidabro ir aukso atsargas.

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Stebėtojas    -  2026-11-18, 08:59

    Puikus straipsnis

    Atsakyti į šį komentarą
  3. Visa tai    -  2026-11-18, 17:51

    taip idiliska,kad to nebus! Godumas ir nebesuskaiciuojamas karinis pramoninis kompleksas,minios generolu ir kitokiu jegos apologetu – niekada neatsisakys valdzios,pinigu ir diktato. O eiliniam vergui nereikia laisves,jei niekas nerodo bizuno kotu,kaip ja naudotis.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    32 doleriai už sumuštinį: kaip patogumo kultūra naikina mūsų šeimos ir asmeninius biudžetus

32 doleriai už sumuštinį: kaip patogumo kultūra naikina mūsų šeimos ir asmeninius biudžetus

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Ateitis beldžiasi į duris: kas yra postkapitalizmas ir energetinė ekonomika? (2 dalis)

Ateitis beldžiasi į duris: kas yra postkapitalizmas ir energetinė ekonomika? (2 dalis)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Durnių laivo maršrutai

Jolanta Blažytė. Durnių laivo maršrutai

komentarai 7 Skaityti visą įrašą

Ukraina turejo sansa issaugoti valstybinguma ir PILNA vientisuma pagal Minsko susitarimus-kas juos sulauze rusai ar...

Šitoj situacijoj ir vieni ir kiti ,nuo 15-tų metų,yra pasielgę ,švelniai tariant, ne visai pagal...

Hmm

Atsiliepiant į paskutinį retorinį klausimą galima būtų atsakyti - tik tada, kai baigsis beprasmis pinigų...

nereikia taip i akis meluoti. ten foto pute kazkam spaudzia ranka, bet kam tiksliai, neaisku,...

Tai tegul pasirašo susitarima ir paliks ramybėje....

Na

Yra dar vienas niuansas - euras, kurį Lenkijoje stuma buldozeriu. Tiksliau - aukso atsargos ir...

ateina zozė su Ignu ir rodo visuomenei sėdintį ant kėdutės valgantį bananą savo sūnelį. Štai...