2026.11.17 15:19
„Bama Sea Products“ istorija prasidėjo 1977 m., kai Johnas Stephensas, pasitelkęs du tėvui priklausiusius krevečių žvejybos laivus, įkūrė verslą Bajū La Batrėje (Bayou La Batre), Alabamos valstijoje – miestelyje, kuriame beveik visi gyventojai dirbo su jūros gėrybėmis.
Šiandien ši įmonė, kurioje dirba apie šimtą darbuotojų, veikia Saint Petersburge (Florida) ir tiekia žuvį maisto prekių parduotuvėms, prekių pristatymo į namus tarnyboms bei vieniems didžiausių šalies maisto platintojų, rašoma Anthropic“ tinklaraštyje.
Nuo balandžio mėnesio „Bama“ vadovų komanda naudoja „Claude“ dirbtinį intelektą kurdama savas programas – pradedant įrankiu, analizuojančiu maisto saugos duomenis, ir baigiant visai komandai skirta informacine baze, kuri padeda valdyti įmonės pardavimų, rinkodaros ir komunikacijos procesus.
Michaelas Stephensas, Johno sūnus ir dabartinis generalinis direktorius, savo karjerą pradėjo būdamas dvylikos metų – dirbo prie produkcijos apdorojimo linijos, o nuo 2018 m. vadovauja visai įmonei.
Kai kurie „Bama“ gamybos linijų darbuotojai čia dirba jau trisdešimt penkerius metus – dar nuo tada, kai Michaelas, būdamas vaikas, triūsė šalia jų. Jis vadina juos „Bama“ šeima. „Dauguma čia dirbančių žmonių šio amato mokėsi laikydami rankose ledo kirstuvą arba laivo vairą“, – sako jis.
„Bama“ sėkmingai laikosi rinkoje, kurioje dominuoja stambūs užsienio perdirbėjai, be to, įmonei tenka susidurti su tokiomis sąnaudomis ir reglamentais, kokių neturi jos konkurentai. Remiantis NOAA („National Oceanic and Atmospheric Administration“) duomenimis, apie 80% jūros gėrybių, kurias amerikiečiai suvartojo 2023 m., buvo importuotos.
„Mes konkuruojame su kitame pasaulio krašte esančiomis įmonėmis, kuriose darbo jėga kainuoja daug pigiau, o standartai – kitokie. Nesakysiu, ar tai gerai, ar blogai. Tiesiog tokia realybė. Mūsų iššūkiai skiriasi nuo jų iššūkių.“
Michaelas Stephensas, „Bama Sea Products“ generalinis direktorius
Didžiosios bendrovės, kurioms „Bama“ parduoda produkciją ir su kuriomis konkuruoja, turi tokių išteklių kaip analitikai ar brangi programinė įranga – dalykų, kurie dažniausiai yra neįperkami vidutinio dydžio šeimos verslui. Didžiąją savo veiklos istorijos dalį „Bama“ laikėsi savų darbo metodų.
Nors maisto perdirbimo sektorių užplūdo RFID sekimo lustai, atsekamumo sistemos ir įvairūs programinės įrangos paketai, Michaelas į šias priemones žiūrėjo kaip į brangias ir rizikingas investicijas verslui, kuris bet kurią akimirką gali pasikeisti.
Viskas pasikeitė, kai jis kartu su savo vadovų komanda pirmą kartą susėdo prie darbo su „Claude“. Skirtingai nei programinės įrangos paketai, kurių jis anksčiau atsisakydavo, šis sprendimas nereikalavo didelių investicijų ar ilgo bei sudėtingo mokymosi proceso, kad taptų naudingas. Jau pirmojo savaitgalio pabaigoje komanda naudojosi „Claude“ kurdama sprendimus, ir nuo to laiko ši sistema tapo neatsiejama „Bama“ veiklos dalimi.
Pirmoji programa, kurią jie sukūrė, buvo paremta duomenimis, kuriuos „Bama“ jau turėjo. Du dešimtmečius įmonė fiksavo maisto saugos ir kokybės duomenis apie kiekvieną apdorotą partiją – netgi tai, koks buvo kiekvienos jūrų gėrybių siuntos skonis ir kvapas.
Iki tol didžioji dalis šių duomenų būdavo ištraukiama tik auditų metu. „Bama“ komanda pateikė „Claude“ dvidešimties metų duomenis ir paprašė nustatyti problemų kilmę – suskirstant jas pagal tiekėjus, produktus ir metų laiką. „Claude“ šią užduotį atliko per aštuoniolika valandų.
Rezultatas – planas kiekvienam tiekėjui, nurodantis, kur „Bama“ gali pagerinti kokybę ir sumažinti produkcijos atšaukimo riziką. Maisto pramonėje tai vadinama nuolatiniu tobulinimu, o Michaelas tai apibūdina paprasčiau: „į sunkvežimį pakraunamos geresnės krevetės“.
Pasak Michaelo, Jungtinėse Valstijose yra tik penkios, o visame pasaulyje – dvidešimt įmonių, užsiimančių tokia pat veikla kaip „Bama“, todėl programinės įrangos kūrėjams nėra didelio poreikio kurti specialiai šiai veiklai pritaikytas programas. Dėl to „Bama“ pati kuria reikiamus įrankius ir perrašo savo veiklos valdymo programinę įrangą, nors komandoje nėra nė vieno profesionalaus programuotojo.
- „Teisės mokykloje sakoma, kad mokaisi ne būti advokatu, o mąstyti kaip advokatas. Na, o dabar mes visi mąstome kaip programuotojai.“
Michael Stephens „Bama Sea Products“ generalinis direktorius
Anksčiau „Bama“ komanda didžiąją laiko dalį praleisdavo kurdama skaičiuokles ir tikrindama, ar nėra įsivėlusių klaidų – pavyzdžiui, neteisingai įvestų duomenų ar netinkamai nukopijuotų formulių. Dabar šį laiką jie skiria skaičių analizei ir sprendimų priėmimui. Michaelas tai vadina perėjimu nuo dokumentų kūrimo prie jų audito, o pasiektus rezultatus lygina su didesnėmis įmonėmis, kurioms „Bama“ parduoda produkciją ir su kuriomis konkuruoja.
„Naudodamiesi šiais įrankiais, turime galimybę daryti viską, ką gali „Tyson“, viską, ką gali „Cargill“, – sako jis.
Viena jų sukurta programa skirta užtikrinti, kad kiekvienas pranešimas atrodytų ir skambėtų kaip „Bama“. Maiklas praleido keletą valandų diktuodamas įmonės istoriją ir vertybes, remdamasis tuo, ko išmoko iš savo tėvo ir žmonių, su kuriais dirbo augdamas. Jis viską sudėliojo į vieną failą, kuriuo visi „Bama“ darbuotojai naudojasi dirbdami su „Claude“.
„Ji žino, kas mes esame. Ji žino, iš kur atėjome. Ji žino, kur norime eiti.“ Dabar, kai kas nors iš komandos paprašo „Claude“ parengti ataskaitos ar pristatymo klientui projektą, tas failas nulemia, koks bus galutinis rezultatas. Jei projektas skamba nuobodu, „Claude“ jį pažymi taip, kaip tai darytų Maiklas ar jo tėvas.
Pagrindinės „Bama“ vertybės – atsidavimas bendruomenei ir pagarba darbuotojams. „Bama“ aukoja jūros gėrybes ir dalyvauja labdaros projektuose su Saint Petersburgo nemokamąja klinika bei „Daystar Life Center“, taip pat tiekia žuvį miesto katalikų bažnyčioms, kad jos galėtų rengti žuvies kepsnius per Gavėnią.
Be to, įmonė labai brangina savo darbuotojus. Kai „Bama“ 2000 m. įsigijo pastatą Saint Petersburge, Newtonas Murray ten dirbo sargu jau dvidešimt metų. Jam buvo 86 metai, jis gaudavo pensiją, su kuria galėjo išeiti į pensiją, tačiau dirbo net ir po daugelio metų, kai Maiklo tėvas, rūpindamasis jo saugumu, ragino jį išeiti į pensiją. Kai „Tampa Bay Times“ parašė apie jį, kai jis vis dar dirbo būdamas 99 metų, ponas Newtonas pasakė: „Bama tapo mano nauja šeima. Esu palaimintas.“
infa.lt: Dirbtinis intelektas šiai dienai tapo ne tik pagalbininku padedant tobulinti verslą, bet ir konsultantu bei programuotoju, žymiai sumažinančių pradedančio verslo sąnaudas. Tereikia nebijoti išbandyti ir pradinės prenumeratos kaina atsipirks keleriopai jau per pirmąsias dienas.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


76

