2026.11.17 13:34
Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas spaudos konferencijoje po susitikimo su Ukrainos ministrais patvirtino, kad Maskva nerodo jokių realių ženklų, rodančių pasirengimą taikai.
Anot jos, nepaisant milžiniškų nuostolių fronto linijoje, Rusija tęsia karines operacijas ir smūgius prieš Ukrainos infrastruktūrą.
Reaguodama į artėjantį žiemos sezoną, ES telkia skubią materialinę pagalbą Kijevui: mobilizuojama 500 generatorių, 200 autobusų, skubios pagalbos slėptuvės, povandeniniai energijos kabeliai ir pontoniniai tiltai.
Spaudimo didinimas ir sankcijų paketai
Lygiagrečiai humanitarinei pagalbai Bendrija stiprina sankcijų spaudimą Rusijai. Ministrai patvirtino 140 naujų pozicijų sąrašą, nukreiptą prieš:
- Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir bankų sektorių;
- e. prekybos platformas;
- Persijos įlankos ir Rytų Azijos bendroves, palaikančias Rusijos „šešėlinį laivyną“.
Taip pat patvirtintas didžiausias iki šiol sankcijų paketas asmenims bei struktūroms, atsakingoms už kibernetines ir dezinformacijos atakas prieš Europos Sąjungos valstybes nares.
Pasak K. Kallas, artimiausiomis dienomis bus pristatytas jau 22-asis sankcijų paketas, o ministrai pasisakė už griežtesnę vizų politiką ir draudimą Rusijos sportininkams dalyvauti ES teritorijoje vykstančiuose renginiuose.
Atsakydama į spėliones dėl Vakarų nuovargio, ES vadovė pabrėžė, kad kitą savaitę bendrijos lyderiai aptars ilgalaikio finansavimo mechanizmus Ukrainai 2027 metams.
Nors biudžetai šalyse narėse įtempti, pripažino ES diplomatijos vadovė, parama Ukrainai įvardijama kaip strateginė investicija į Europos saugumą.
Europos vyriausybės skiria apie 0,1–0,2 procento savo bendrojo vidaus produkto (BVP) paramai Ukrainai, kas, pasak K. Kallas, yra minimali kaina lyginant su pasekmėmis, jei Kremlius pasiektų savo tikslus.
Pozicija dėl taikos derybų
Vertindama galimas derybas, K. Kallas nurodė, kad ES jau sutarė, kas atstovaus Europai kitame derybų etape, tačiau šiuo metu Maskvos keliami reikalavimai išlieka maksimalistiniai.
„Maskva nori išdalinti Ukrainą, nustumti NATO ir gauti veto teisę dėl Europos saugumo – visi šie dalykai yra nepriimtini. 2021 metais Rusijos reikalavimai buvo pretekstas karui, o 2026 metais jie yra pretekstas karui tęsti“, – pareiškė Kaja Kallas.
Europos pozicija išlieka nepakitusi: privaloma gerbti Ukrainos suverenumą, nepriklausomybę, teritorinį vientisumą bei teisę rinktis aljansus.
Teisinis okupuotų teritorijų pripažinimas yra neįmanomas, o Rusija privalo prisiimti atsakomybę už karo nusikaltimus, kompensuoti padarytą materialinę žalą ir grąžinti išvežtus vaikus.
Tuo pačiu reikalaujama nutraukti hibridines atakas, sabotavimą ir kibernetinius išpuolius Europoje.
Pasak K. Kallas, pirmiausia turi būti pasiektos paliaubos, o tik tuomet galima pereiti prie taikos susitarimo ir kitų klausimų.
ES laikosi pozicijos, kad kurti naujos saugumo architektūros nereikia – būtina atkurti tą, kurią Rusija suardė pažeisdama tarptautinius susitarimus.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


92


tegul estiska ziurke ciaupia snuki-is jos ir jos giminaiciu bus pareikalauta issamiu finansiniu ataskaitu,kol sita dveselena stips kalejime uz isdavyste
…ką ji išdavė?
reikia suprasti kad ukraina ir ukrainieciu tauta tai suverenas, ir politikos subjektas.
o kremlius ir trumpas nori elgtis kaip su objektu, ar pyragu, kuri jie raikys kaip isigeide.
to nebus.
ir dar, vakar griuvo krymo tiltas, subombarduota.
krymas tapo sala, atkirstas nuo logistikos.
vadinasi, tuoj bus krymo isvadavimas nuo rusu fasistu ir okupantu.
O taip ,o taip!!!! ir Sibiras jau visas priklauso Kinijai!!! geras orgazmas!!!
Nekreipk į tą pusgalvį dėmesio. Tegul jis sapalioja nesąmones vienas.
Jinas tikrai ne vienas. Palaikau čia jo išsakytą mintį.