infa.lt

Arvydas Daunys

Ketvirtadienio rytą prie Seimo posėdžių salės išsirikiavo tušti vaikiški vežimėliai. Taip liberalai kolegoms priminė nevaisingas šeimas, kurios laukia Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Tą patį rytą įstatymas buvo priimtas, o Seimas paskelbė pranešimą apie laimę šeimoms, rūpestį demografija ir pagarbą Lietuvos moterims. Jame nepasakyta tik viena: kam tie vežimėliai iš tikrųjų skirti.

Lapkričio 12 d. Seimas priėmė naujos redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymą: 78 balsai už, vienas prieš, vienas susilaikė. Oficialus Seimo pranešimas skelbia, kad taip „sudaromos galimybės didesniam skaičiui žmonių susilaukti vaikų“. Skamba kaip dovana nevaisingoms šeimoms.

Klausimas tik tame, ko pranešime nėra nesakyta.

Kas iš tikrųjų nauja

Susituokusios poros, kurioms diagnozuotas nevaisingumas, šia paslauga naudojosi ir iki šiol. Statistikos duomenimis, 2018–2024 m. taip gimė 2 800 vaikų, maždaug po 400 kasmet. Šioms šeimoms naujasis įstatymas beveik nieko nekeičia.

Seimo Pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen iš tribūnos kalbėjo, kad įstatymo laukė „dešimtys tūkstančių žmonių“. Vyriausybės prognozė kuklesnė: nesusituokusioms poroms bus suteikiama apie 492 procedūras per metus, vienišoms moterims apie 246. Procedūras, ne gimimų skaičius.

Tikroji naujovė atsirado įstatymo priėmimo dieną. Ministerijos projektas vienišoms moterims paslaugą atvėrė tik su nevaisingumo diagnoze. Penkių Seimo narių pataisa panaikino diagnozės reikalavimą: moteris, nesanti poroje, galės pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu būdama sveika, jei susimokės pati.

„Moteris, nesanti poroje“

Kam reikalingas pagalbinis apvaisinimas nesant nevaisingumo diagnozės? Moteriai, kuri yra vaisinga, bet neturi vyro. Tokių atvejų gali būti du: moteris, nusprendusi auginti vaiką viena, ir moteris, gyvenanti su kita moterimi.

Įstatymas porą apibrėžia kaip „vyrą ir moterį“. Tos pačios lyties partnerystes teismai Lietuvoje pripažįsta nuo 2025 m., bet šio įstatymo rėmuose dvi moterys nėra pora. Todėl kiekviena jų atskirai paėmus yra „moteris, nesanti poroje“ ir tiksliai atitinka naująją nuostatą.

Seimo pranešime apie tai nė žodžio. Kiek tokių atvejų bus, niekas neprognozuoja. Mano vertinimu, tai ir yra nutylėta šios pataisos paskirtis: formuluotė leidžia tai, ko atvirai įrašyti į įstatymą niekas nesiryžo.

Tuo pat metu Seimas atmetė siūlymą įtvirtinti patvarių santykių reikalavimą. Santykių tvarumo iš poros nebereikalaujama, o iš vienišos moters apskritai nereikalaujama net turėti porą.

Vaiko įstatyme nėra

Įstatymo projekte pirmu principu įrašyta, kad sprendimai priimami užtikrinant geriausius būsimo vaiko interesus. Seimo pranešime šis principas nepaminėtas. Tačiau žodis „paslauga“ kartojamas nuolat.

Nepaminėtas ir donoras, nors sveika moteris be vyro pastoti niekaip negali. Nepasakyta, ar vaikas kada nors sužinos, kas jo tėvas. Tėvo nebuvimas čia pateikiamas kaip suplanuota sąlyga, o ne nelaimė.

Viešai tai buvo pasakyta. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis kėlė klausimą dėl vaiko teisės į tėvą. Sveikatos reikalų komitetas pataisai nepritarė.

Konservatorius Valdas Rakutis posėdyje priminė, kad toks vaikas neturės ne tik tėčio, bet ir pusės savo kilmės. Seimo pranešime cituojami tik trys Seimo nariai, ir visi trys kalbėjo „už“.

Viena iš iniciatorių Orinta Leiputė viską sudėjo į vieną sakinį: „būdas yra visiškai nesvarbu“. Sveikatos reikalų komiteto narys Saulius Čaplinskas ragino: „nespręskim už žmogų, kas jam geriau“. Tačiau už vienintelį žmogų – vaiką, kurio niekas neklausė, vis dėlto nuspręsta.

Įstatymo šalininkai primena, kad maždaug ketvirtadalis vaikų ir dabar auga tik su mama arba tik su tėčiu, o O. Leiputė pasakojo apie vaikų namų auklėtinius, kurie savo tėvus pažinojo ir laimingi nebuvo. Tik reikėtų prisiminti – visi tie vaikai žino, kas jų tėvas ir kas motina.

Nuo vieno iš tėvų juos atskyrė gyvenimas, o ne įstatymas. Vaikas, gyvenantis atskirai nuo tėvo, ir suplanuotas našlaitis yra labai skirtingi ir nelyginami dalykai.

Nevaisingai porai pagalbinis apvaisinimas yra gydymas. Sveikai moteriai, gyvenančiai be vyro – tai pirkinys: valstybė nemoka, bet leidžia. Vaikas tampa paslaugos rezultatu, preke.

Demografija ir aritmetika

Įstatymas grindžiamas demografijos krize. Gimstamumas Lietuvoje krinta greitai: 2023 m. gimė 20,6 tūkst. vaikų, 2024 m. 19 tūkst., 2025 m. apie 17 tūkst. Kokių priemonių prieš tai žada imtis įstatymas? Vienintelį skaičių pateikė pati V. Čmilytė-Nielsen: gims „papildomai 5, 6, 7, 100“ kūdikių.

Balsavimo skaičiai irgi iškalbingi. Galutinis rezultatas 78 už, 1 prieš ir 1 susilaikęs – atrodo kaip vieningas Seimas, nors narių jame 141. Tikroji takoskyra kitur: pataisa dėl sveikų vienišų moterų priimta 61 balsu, 26 buvo prieš, 20 susilaikė. – Seimo pranešime šių skaičių nėra.

Nėra ir priežasties, kodėl imtasi šio įstatymo. Konstitucinis Teismas 2025 m. balandį senąją tvarką pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, jo nutarimas įsigaliojo 2026 m. balandžio 10 d. Seimas vykdė prievolę ir pavėlavo septynis mėnesius.

Pranešime rašoma „galės būti teikiamos“, lyg viskas jau nuspręsta. Įstatymą dar turi pasirašyti prezidentas, o Seimo nariai patys posėdyje priminė, kad prezidentūra signalizavo apie veto, jei „paslauga“ bus atverta vienišoms moterims. Tą pačią dieną, kaip skelbė „Regionų žinios“, Gitanas Nausėda pakeitimus jau pasveikino, nors dar nepasirašė.

Liberalų siūlymas, socialdemokratų balsai

Siūlymą nuimti diagnozę vienišoms moterims liberalai teikė viešai. Spalio pradžioje jį Sveikatos reikalų komitete teikė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Edita Rudelienė, ir komitetas jam nepritarė: du nariai balsavo už, vienas prieš, keturi susilaikė. Lapkričio 11 d. komitetas tam pačiam siūlymui nepritarė antrą kartą.

Lapkričio 12 d. salėje siūlymą teikė jau penki Seimo nariai, tarp jų socialdemokratė Seimo Pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė. Už balsavo 61 parlamentaras. Tarp balsavusių už nebuvo nė vieno „Nemuno aušros“ ir valstiečių frakcijų atstovo. Be socialdemokratų, didžiausios Seimo frakcijos, balsų toks rezultatas nebūtų buvęs įmanomas.

Tą pačią dieną socialdemokratų premjeras Mindaugas Sinkevičius Facebook tinkle pasveikino Seimo sprendimą: „Kiekvienas vaikas mūsų šalyje yra laukiamas ir brangus“.

Seka tokia: liberalai siūlymą teikė savo vardu ir du kartus pralaimėjo komitete, o valdantieji socialdemokratai prisidėjo paskutinę dieną, kai viešai diskusijai visiškai nebeliko laiko. Mano vertinimu, tai nebuvo atsitiktinumas: prieštaringiausią nuostatą patogiau priimti svetimomis rankomis.

Partnerystė pro šonines duris

Partnerystės įstatymo Seimas nepriima daugiau kaip du dešimtmečius. Konstitucinis Teismas 2025 m. balandį pripažino, kad Civilinio kodekso nuostata, leidžianti partnerystę tik vyrui ir moteriai, prieštarauja Konstitucijai, ir sudarė sąlygas tos pačios lyties asmenų partnerystės siekti per teismus. Nuo tada teismai tos pačios lyties porų partnerystes pripažįsta, Teisingumo ministerija ir Civilinė metrikacija jų neregistruoja, o Seimas įstatymo taip ir nepriėmė.

Į šią košę Seimas įmetė naują įstatymą, kuriame vėl įrašyta „vyrui ir moteriai“. Tai tas pats apribojimas, kurį Konstitucinis Teismas prieš pusantrų metų pripažino antikonstituciniu Civiliniame kodekse. Byla dėl šios vietos beveik užprogramuota, ir kitą žingsnį tikriausiai žengs jau teismas, ne Seimas.

Tuo tarpu „moteris, nesanti poroje“ veiks iškart. Partnerystės priešininkai labiausiai bijojo vaikų tos pačios lyties porose. Šis įstatymas tai leidžia be jokio partnerystės įstatymo.

Toliau viskas seks išmintu kitose šalyse keliu. Gimus vaikui dviejų moterų šeimoje, teisiškai jo motina bus tik viena, o antrosios ryšio su vaiku įstatymai nenumato. Tada žmogaus teisių vardu bus pareikalauta partnerystės įstatymo, ir argumentas bus pats poroje gyvenantis vaikas. Pirma sukuriamas faktas, paskui jam pritaikomas įstatymas. Tai mano prognozė, bet kito šios schemos vystymosi nematau.

Kas lieka tarp eilučių

Įstatymas pristatomas nevaisingų porų vardu, o tikroji ir svarbiausia jo naujovė skirta toms, kurios nėra nevaisingos. Susituokusios poros, galinčios duoti vaikui ir tėtį, ir mamą, pagalbos sulaukdavo ir anksčiau. Dabar įteisinta kita: vaikas kaip paslauga, kurią galima užsisakyti, jei turi pinigų.

Seimo pranešime to nėra. Užtat parašyta viskas, ko reikia, kad to nepastebėtum.

(Straipsniui rengti pasitelktas dirbtinis intelektas – duomenų paieškai, redagavimui ir formatavimui – mintys mano)