infa.lt

Europos Komisija parengė gerokai atsargesnį Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybų planą, kuriame 2027 metams keliami riboti tikslai ir vengiama bet kokių pažadų dėl konkrečios narystės datos, rodo leidinio „Politico“ gautas oficialus dokumentas.

Nepaisant Briuselio siekio tvirčiau pririšti Kijevą prie Europos institucijų ir užkirsti kelią galimai būsimai Rusijos agresijai, pateiktas dokumentas atskleidžia atotrūkį tarp geopolitinių ambicijų ir realaus reformų proceso.

Pagrindinis stabdis – teisinės valstybės reformos

Europos Komisija dokumente skubiai ir griežtai ragina Ukrainą „reikšmingai paspartinti teisinės valstybės reformas“.

Pareigūnai pabrėžia, kad tik įvykdžius esminius reikalavimus šioje srityje iki 2027 m. pirmojo pusmečio, bus įmanoma atverti derybas kitose srityse. Teisinės valstybės reformų įvykdymas (numatytas 2027 m. I pusmetį) yra būtina išankstinė sąlyga, be kurios derybos kitose srityse apskritai negali būti atvertos galutiniam uždarymui.

Iš 35 derybinių skyrių Europos Komisija numato tik septynias sritis, kuriose Ukraina galėtų preliminariai užbaigti derybas 2027 metais:

• 2027 m. I pusmetis: Švietimas ir kultūra.
• 2027 m. II pusmetis: Intelektinė nuosavybė, užimtumas ir socialinė politika, pramonės politika, moksliniai tyrimai, išorės santykiai bei užsienio ir saugumo politika.

Šis sąrašas rodo, kad derybų pažanga telkiama daugiausia „minkštosiose“ srityse, kol pagrindiniai teisenos bei kovos su korupcija klausimai lieka neišspręsti.

Ukraina atskiriama nuo Moldovos

Dokumente aiškiai išryškėja ir kita tendencija – Kijevo ir Kišiniovo kelių išsiskyrimas. Nors abi šalys kandidatės statusą gavo kartu 2022 m. birželį ir derybas pradėjo 2024 m. viduryje, Moldova šiuo metu demonstruoja gerokai spartesnį progresą.

Prognozuojama, kad iki 2027 m. Moldova gali užbaigti derybas daugiau nei 20-yje skyrių, kai tuo tarpu Ukrainai numatyti tik 7. Tai reiškia faktinį abiejų šalių stojimo procesų atsiejimą (decoupling).

Karo šešėlis ir teisinės abejonės

Briuselis dokumente vengia nustatyti galutinę Ukrainos įstojimo datą, nurodydamas, kad planas yra „gyvas dokumentas“, galintis kisti priklausomai nuo reformų spartos.

Kartu pripažįstama, kad kariaujančios valstybės priėmimas iškelia itin sudėtingus saugumo, teritorinio vientisumo ir ES valstybių tarpusavio gynybos įsipareigojimų klausimus.

Net ir pasiekus taikos susitarimą, Ukrainai teks įgyvendinti visas reikalingas reformas ir gauti visų ES narių parlamentų ratifikavimą, o tai gali tapti dar vienu rimtu kliūčiu ruožu.