infa.lt

Ukrainoje vis dažniau dingsta elektra. Kijeve elektros tiekimo nutraukimai trunka net 16–18 valandų per parą. Penktadienio vakarą Rusija smogė sostinės energetikos objektui, dėl ko sutriko elektros, vandens tiekimas ir ryšiai, praneša ukrainiečių„Unian“ leidinys.

Tačiau tuo problemos Kijeve nesibaigia – priešas taip pat siekia palikti žmones be šildymo, įspėja Volodymyras Omelčenka, Razumkovo centro energetikos programų direktorius.

Interviu agentūrai „UNIAN“ ekspertas paaiškina, kodėl Kijevo gyventojai susiduria su tokiais ilgais elektros dingimais, kam Ukrainoje gresia ilgiausi elektros tiekimo sutrikimai, ar yra prasmės sudarinėti planinių išjungimų grafikus, jei jų vis tiek nesilaikoma, ir kaip Kijevo valdžia sužlugdė energetikos sektoriaus paruošimą žiemai.

Kijeve planiniai elektros išjungimai trunka 16–18 valandų per parą. Kokia to priežastis?

Iki spalio vidurio priešas faktiškai sunaikino visus elektros gamybos pajėgumus Kijevo regione – konkrečiai, termofikacines elektrines (TEC) Nr. 4, 5 ir 6, taip pat Tripolio šiluminę elektrinę. Šie objektai jau anksčiau buvo smarkiai apgadinti, o dabar – visiškai išvesti iš rikiuotės. Iš esmės Kijevas nebeturi jokių stambių vietinių elektros gamybos šaltinių.

Dabar rusai bando atskirti Kijevo regioną nuo vieningos šalies elektros sistemos, vykdydami masines atakas prieš pastotes ir aukštos įtampos linijas, kurias valdo bendrovė „Ukrenergo“ – ši sistema dar vadinama „Kijevo energetiniu žiedu“. Kijevas tapo visiškai priklausomas nuo elektros energijos tiekimo iš išorės; būtent čia ir slypi pagrindinė problema.

Kiek Kijevas pats patenkina savo energijos poreikius – gal 5%, 10 proc.?

Apie 5% – remiantis naujausia oficialia informacija, kurią pateikė Pantelejevas, už energetiką atsakingas Kijevo miesto administracijos vadovo pavaduotojas. Jei tikėtume šiais skaičiais, Kijevui pavyko sukurti 70 MW paskirstytosios elektros gamybos pajėgumų. Žiemą poreikis siekia apie 1 800–1 900 MW – tai yra 25 kartus daugiau.

Šeštadienį pranešta, kad Rusijos raketos smogė kombinuotoms šilumos ir elektros jėgainėms (CHP). Kiek tai gali turėti įtakos elektros energijos tiekimo nutraukimams, turint omenyje, kad Kijevo jėgainės gamina labai nedaug elektros energijos?

Čia problema kitokia. Į Kijevo jėgaines taikomasi todėl, kad nuo jų priklauso 1,5 mln. naudotojų. Šiuo metu vyksta pasirengimas įjungti šildymą. Panašu, kad Rusija siekia tam sutrukdyti – užtikrinti, kad daugybė gyventojų, kuriuos aptarnauja šios jėgainės, nebūtų prijungti prie šildymo sistemos, taip faktiškai neleisdama jiems pradėti šildymo sezono.

Ar galima teigti, kad šildymo sezonas neprasidės laiku ir kad Kijeve jo pradžia dabar yra abejotina?

Negaliu pasakyti, ar ji „abejotina“ – neturiu įgaliojimų prisiimti tokios atsakomybės. Tačiau būtent tai priešas ir bando pasiekti. Tokių rizikų tikrai esama. Tikslią informaciją turėtų pateikti oficialios institucijos: Kijevo miesto administracija, Ministrų kabinetas arba Energetikos ministerija.

Kijeve skelbiami elektros atjungimo grafikai šiuo metu neatitinka realios situacijos. Elektra gali atsirasti pora valandų vėliau, nei buvo skelbta. Kodėl taip vyksta?

Taip yra dėl kritinės padėties energetikos sistemoje. Už elektros perdavimą atsakingas paslaugų teikėjas – bendrovė „DTEK Elektros tinklai“ („DTEK Electric Grids“) – pagal įstatymus vykdo įmonės „Ukrenergo“ nurodymus.

Kai „Ukrenergo“ duoda nurodymą (pranešdama apie sistemoje įvykusį incidentą), „DTEK“ privalo jį vykdyti. Kadangi dėl patirtos žalos nuolat kyla trikdžių ir problemų atliekant remonto darbus, tokie nurodymai duodami, o grafikai atitinkamai koreguojami.

Vadinasi, ar galima sakyti, kad padėtis elektros tinkle yra tokia dinamiška, jog keičiasi tiesiog kas dešimt minučių?

Taip, ji nuolat kinta. „Ukrenergo“ dispečerinis centras stebi situaciją, ir jai pasikeitus, duoda nurodymus regioniniams skirstomųjų tinklų operatoriams koreguoti elektros tiekimo grafikus.

Tokiu atveju, ar nebūtų logiškiau visiškai nustoti viešinti šiuos grafikus, kad žmonės nebūtų klaidinami?

Sunku pasakyti, koks sprendimas tokioje situacijoje būtų geriausias. Grafikai yra naudingi, tačiau šiuo metu juos sudaryti ir palaikyti – labai sudėtinga. Juos galima vertinti kaip apytikslį orientyrą, bet ar reikėtų visiškai atsisakyti jų skelbimo?

Jei situacija nuolat kinta, galbūt geriau jų visai neskelbti, juolab kad jų vis tiek nepavyksta laikytis. Kai padėtis bent kiek stabilizuosis, tuomet būtų prasminga juos vėl skelbti. Viskas priklauso nuo dabartinės elektros tinklo būklės.

Tinkle fiksuojami įtampos šuoliai, siekiantys iki 400 V – kaip dažnai tai gali nutikti ir kokios žalos tai gali padaryti elektros įrangai?

Bet koks įtampos šuolis yra žalingas elektros įrangai. Tokių šuolių pasitaiko vis dažniau, nes sistema yra nestabili.

Priešas kasdien rengia daugybines atakas prieš energetikos infrastruktūrą. Todėl neįmanoma pateikti jokių prognozių dėl sistemos stabilumo.

Be elektros tiekimo sutrikimų, daugelyje Kijeo rajonų dingo ir karštas vanduo. Ar tai rodo, kad Kijevo valdžia tinkamai nepasiruošė šildymo sezonui?

Apskritai, Kijevo valdžia laiku nenumatė situacijos elektros tinkle. Jiems reikėjo susitelkti į programą dėl miesto energetinio atsparumo – dar 2022 metais. Deja, Kijevo valdžia į tai nesureagavo. Dabar jie kažką daro, kiek leidžia galimybės – daugiau nei ankstesniais metais, – tačiau laikas jau prarastas, todėl ir matome tokią situaciją, kokia yra dabar.

Iš esmės tai jau penktieji karo metai, o tik dabar imta kažką veikti; iki tol beveik nieko nedaryta – arba, geriausiu atveju, gerokai per mažai – buvo padaryta, kad būtų užtikrintas miesto energetinis atsparumas.

Kalbame apie padėtį Kijeve. Kur dar Ukrainoje fiksuojami ilgalaikiai elektros tiekimo sutrikimai?

Šiuo metu – Dnepre, Kijeve ir Kijevo srityje. Dnepre sunaikinta „Prydniprovska“ šiluminė elektrinė (ŠE) – ji elektros nebegamina, be to, sugriautos ir ten buvusios pastotės. Be to, regionai, esantys netoli fronto linijos, nuolat susiduria su energijos tiekimo problemomis. Šiuo metu didžiausi elektros tiekimo sutrikimai fiksuojami Kijevo srityje ir Dnepre.

Kam dar gresia didelio masto elektros tiekimo sutrikimai – kokie kiti Ukrainos regionai patenka į rizikos zoną?

Pagrindinis kandidatas – Odesos sritis. Taip pat Charkovas ir Charkovo sritis, Zaporožė bei Chersonas. Rizikos zonoje yra ir visi regionai palei fronto liniją – pavyzdžiui, Sumų bei Černigovo sritys. Mano nuomone, vakariniams regionams toks didelis pavojus negresia.

Ir pabaigai – ar įmanoma pateikti kokių nors prognozių dėl elektros tiekimo, bent jau artimiausioms dienoms?

Pateikti tokių prognozių neįmanoma. Niekas negali jų sudaryti, nes viskas pirmiausia priklauso nuo karinės padėties – nuo ​​priešo planų ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gebėjimo perimti oro taikinius.

Tai yra pagrindinis veiksnys, kurio aš, kaip energetikos rinkos ekspertas, negaliu numatyti.