infa.lt

Pavojinga Europos pasipriešinimo ir pykčio žiema

INFA.LT
2026.10.24 00:12
NextGenerationEU skola

foto: infa.lt / DI

Artėjant svarbiems rinkimams Ispanijoje, Prancūzijoje, Graikijoje ir Italijoje, žemyną užgriuvo daugybė krizių.

Europa pyksta.

Nuomos kainos sparčiai kyla. Auga energijos kainos, dėl to brangsta degalai ir didėja infliacija. Ekonomikos augimas stringa. Be to, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje didėja skolinimosi kaštai – tai reiškia, kad lėšos, kurias buvo galima skirti mokykloms atstatyti, būstui subsidijuoti ar nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams kompensuoti, dabar turi būti naudojamos kreditoriams grąžinti, rašo „Politico“ leidinys.

Vis labiau aštrėjančios pragyvenimo išlaidų krizės padariniai visuomenei jau tampa akivaizdūs: Prancūzijoje taikių protestų metu kyla riaušės ir plėšikavimai, Italijoje blokuojamos tiekimo grandinės, o istorinėse Ispanijos aikštėse įsikuria didžiulės stovyklavietės. Paryžiaus ir Romos valdžios institucijos telkia papildomas saugumo pajėgas, siekdamos užkirsti kelią panašiems įvykiams artimiausiomis dienomis.

Tačiau Europos vyriausybėms, kurios pačios susiduria su lėšų stygiumi, atrodo, bus sunku išspręsti esmines problemas, verčiančias žmones išeiti į gatves.

„Per pastaruosius 50 metų nė viena kita karta nėra susidūrusi su tiek daug iššūkių“, – teigė Prancūzijos „žaliųjų“ partijos parlamentaras Pouria Amirshahi. Jis yra vienas iš pirmininkų naujai suformuotame parlamento komitete, kuriam pavesta ištirti, ar vyriausybė tinkamai reagavo į šeštadienį vykusį protestą.

Temperatūrai krentant, o energijos krizei nerodant jokių atslūgimo ženklų, Europai gresia nepasitenkinimo kupina žiema. Tuo pat metu visame žemyne ​​artėja svarbūs rinkimai, kuriuose dalyvauja ir savimi pasitikinčios nacionalistinės-populistinės partijos.

Nepasitenkinimas visame žemyne
Padėtis Prancūzijoje kelia didelį susirūpinimą dėl bendro ES stabilumo – juk tai antra pagal dydį bloko ekonomika. Šeštadienį čia susijungė dvi grupės: moksleiviai, jau kelias savaites blokavę mokyklas, reikalaudami didesnio finansavimo švietimui, ir šimtai tūkstančių žmonių, protestavusių prieš augančias pragyvenimo išlaidas.

Tačiau ši situacija nėra išskirtinė.

„Kalbant apie pragyvenimo išlaidas, padėtis Prancūzijoje nelabai skiriasi nuo padėties likusioje Europoje“, – teigia Vokietijos ekonomistas Carstenas Brzeskis, vadovaujantis pasauliniams makroekonominiams tyrimams banke ING.

Praėjusį mėnesį Madride iš namų iškeldinus 87-erių metų pensininkę, visoje Ispanijoje kilo demonstracijos, kuriose reikalauta geresnės nuomininkų apsaugos ir būsto kainų problemos sprendimo.

2015–2025 m. laikotarpiu būsto kainos Ispanijoje pakilo 80%, o atlyginimai augo tik 30 proc. Pavyzdžiu pasekė ir protestuotojai Portugalijoje – šalyje, kurioje nuo 2015 m. būsto kainos išaugo beveik trigubai, tam įtakos turėjo turistų suformuota paklausa bei „skaitmeniniai klajokliai“.

Albanijoje nuo gegužės mėnesio vyksta taikūs protestai prieš, kaip teigiama, plačiai paplitusią vyriausybės korupciją bei planuojamą prabangų kurortą, su kuriuo siejamas JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) žentas Jaredas Kushneris.

Tačiau praėjusią savaitę situacija tapo smurtinė – į protestus įsitraukė studentai. Jie išsakė savo nepasitenkinimą dėl skurdo, pragyvenimo išlaidų, nepakankamų investicijų į švietimą bei sveikatos apsaugą ir pareikalavo, kad atsistatydintų visas politinis elitas.

Trečiadienį Atėnuose ir dar maždaug 50-yje Graikijos miestų į gatves išėjo tūkstančiai studentų bei mokytojų. Jie reikalavo didesnio valstybės finansavimo švietimui, saugių mokyklų pastatų ir įperkamo būsto. Aktyviai protestuoja ir Serbijos studentai – didžiausi protestai šalies istorijoje prieš sekmadienį vyksiančius parlamento rinkimus faktiškai virto politiniais mitingais.

Protestus inicijavo ir jaunimo judėjimai Vokietijoje; Berlyne bei Hanoveryje jau įvyko nedideli susibūrimai, kuriuose protestuota prieš švietimo finansavimo mažinimą.

Savaitgalį keliuose Šiaurės Italijos miestuose studentai surengė eitynes, protestuodami prieš mažus atlyginimus ir dideles pragyvenimo išlaidas. Kai kur kilo smurto protrūkiai – panašiai kaip Prancūzijoje ar Albanijoje, kaukėti asmenys plėšė parduotuves, mėtė akmenis į policijos pareigūnus ir padeginėjo gatvės įrangą.

Remiantis oficialia policijos ataskaita, kurią cituoja Italijos visuomeninis transliuotojas RAI, įvairiuose miestuose protestavo apie 10 000 žmonių.

Ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir jos vyriausybė reagavo įvedusios griežtas saugumo priemones – be kita ko, į Milaną „miestui ginti“ buvo pasiųsta 500 karių.

„Demonstruoti yra teisė, tačiau niokoti mūsų miestų – ne“, – pareiškė Meloni.

  • „Eurofound“ – ES agentūros, skirtos gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti – tyrėja Marie Hyland teigė, kad pragyvenimo išlaidų krizė „griauna“ socialinį susitarimą su valstybe. Jaunieji europiečiai susiduria su rizika, kad jiems nepavyks įgyvendinti savo „numanomo lūkesčio“ gyventi taip pat pasiturinčiai, kaip ir jų tėvai.

Prancūzijos parlamento narys Amirshahi yra vienas iš vis gausėjančio būrio vyriausybės kritikų. Jie kaltina ministrus tuo, kad šie leido situacijai tapti nevaldoma, laiku nepradėję dialogo su studentų judėjimu; pavyzdžiui, Prancūzijos švietimo ministrui prireikė ištisų savaičių, kol jis susitiko su studentų protestų lyderiais.

„Pradiniai reikalavimai buvo labai paprasti ir praktiški: tualetinis popierius tualetuose, lubos, kurios laikosi, ir mokytojai“, – sakė jis.

Amirshahi, praėjusį savaitgalį dalyvavęs protestuose savo rinkimų apygardoje Paryžiuje, teigė, kad „visos Europos demokratijos turėtų budriai stebėti“ tai, kas vyksta šalyje. Pasak jo, čia bandoma jėga nuslopinti liaudies sukilimą.

„Padėtis Prancūzijoje – ties riba“, – sakė jis.

Plitimas internete, nerimas tikrovėje

Socialinė žiniasklaida suvaidino svarbų vaidmenį tiek plečiantis protestams, tiek aštrėjant su jais susijusioms politinėms diskusijoms, kurios visuomenę suskaldė į priešiškas stovyklas.

Socialinių tinklų stebėsenos platformos „Visibrain“ duomenimis, šeštadienį apie protestus buvo paskelbta daugiau nei 2,2 mln. žinučių „Twitter“ tinkle – tai tris kartus daugiau, nei buvo dalijamasi „geltonųjų liemenių“ krizės įkarštyje 2018 m. pabaigoje.

Antradienį Prancūzijos vyriausybė sukvietė pagrindinių interneto platformų atstovus aptarti turinio, kuriuo, kaip manoma, šlovinamas gatvės smurtas, plitimą.

Tai įvyko po to, kai tokiose platformose kaip „TikTok“ pasirodė tiesioginiai vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti plėšikavimai ir riaušės.

Aktyvizmas internete taip pat padėjo judėjimams peržengti valstybių sienas. Italijos mieste Bolonijoje protestuotojai skandavo šūkius, kurie išpopuliarėjo per Prancūzijos moksleivių protestus.

„Instagram“ paskyrose platinami raginimai šeštadienį surengti naują protestą Prancūzijoje, o „Telegram“ grupėse nariai nuolat informuojami apie politinę padėtį abiejose šalyse.

Prancūzijos, Ispanijos ir Portugalijos dešiniųjų partijos esą naudojasi gatvėse kilusiu pykčiu, kaltindamos „tradicines“, centristines politines jėgas dėl nesugebėjimo atsižvelgti į paprastų piliečių poreikius.

Prancūzijos kandidatė į prezidentes Marine Le Pen, 2027 m. rinkimų favoritė, bando įtikinti rinkėjus, kad ji ir jos dešiniųjų partija „Nacionalinis susivienijimas“ yra vienintelė politinė jėga, galinti atkurti tvarką ir stabilumą.

Jorge Martín Frías, Ispanijos  dešiniųjų partijos „Vox“ europarlamentaras, teigė, kad pagrindiniai Europos politikai „padarė puikybės nuodėmę ir pamiršo paprastus žmones“.

Prancūzijos vyriausybė ir dešiniųjų pažiūrų politikai apkaltino kraštutinių kairiųjų kandidatą į prezidentus Jean-Luc Mélenchon, vieną iš pirmųjų studentų protestų rėmėjų, kurstant neramumus savo politinei naudai.

Mélenchonas griežtai neigia šiuos kaltinimus, kaip ir kai kurie jo priešininkai, o pirmoji po riaušių atlikta prezidento rinkimų apklausa parodė, kad rinkėjų ketinimai mažai pasikeitė.

Bet kuriuo atveju, Italijos situacija, kai dešiniųjų pažiūrų Meloni šiaurėje susiduria su jaunimo protestais, o pietuose sunkvežimių vairuotojai ir ūkininkai blokuoja greitkelių išvažiavimus dėl degalų kainų, rodo, kad viso politinio spektro lyderiai susiduria su panašiomis problemomis.

Ispanijoje dauguma apklausų rodo, kad konservatyvi Liaudies partija artėjančiuose pirmalaikiuose rinkimuose, kuriuos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas paskelbė po to, kai įstatymų leidėjai atmetė ilgai atidėliotą būsto priemonių paketą, kurį jis pateikė reaguodamas į protestus, turėtų laimėti pakankamai vietų, kad sudarytų koaliciją su dešiniųjų „Vox“.

Tačiau ispanai greičiausiai ir toliau bus susierzinę dėl politikos, teigia Madrido nuomininkų sąjungos, kuri padėjo vadovauti protestų judėjimui, atstovė spaudai Valeria Racu.

Politika grįžta į gatves

„Kad ir kas valdytų, tai nesustos“, – sakė ji po lapkričio mėnesio rinkimų, teigdama, kad per kelias protestų savaites demonstrantai pasiekė daugiau nei Sánchezo kairioji vyriausybė per aštuonerius valdymo metus.

Būsto klausimais dirbantys aktyvistai ketina dar kartą pabrėžti šią žinią lapkričio 11 d. – per pirmąjį Ispanijoje visuotinį streiką per pastaruosius 15 metų.

„Politika grįžta ten, kur visada turėjo būti – į gatves, pas žmones“, – sakė Racu.

Dėmesys krypsta į Vokietiją

Šiuo metu visi žvilgsniai krypsta į krentančią oro temperatūrą ir kylančias energijos kainas – veiksnius, kurie smarkiai apsunkins namų ūkių biudžetus.

Jacques’o Delorso instituto Energetikos centro vadovas Phuc-Vinh Nguyen teigė, kad socialiniai judėjimai buvo nuspėjami, nes baigia galioti vyriausybių įdiegtos priemonės, skirtos apsaugoti namų ūkius nuo energijos kainų kilimo, susijusio su karu Irane.

Atrodo, kad nuo šios problemos nėra apsaugota nė viena šalis, o Vokietija šią žiemą gali būti viena pažeidžiamiausių.

„Vokietija yra viena iš šalių, į kurias verta atkreipti dėmesį, nes jos dujų atsargos yra istoriškai žemo lygio“, – teigė Nguyen.

Pasak Nguyen, tai reiškia, kad Vokietijos namų ūkius greičiausiai skaudžiai palies išaugusios šildymo sąskaitos, o įtampa dujų rinkoje tikėtinai persimes ir į elektros energijos rinkas bei kaimynines šalis.

Su tuo sutiko Vokietijos ekonomistas Brzeski.

„Yra problema, apie kurią Prancūzijoje dabar kalbama garsiau, tačiau ji labai panaši į situaciją kitose Europos šalyse“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį į ekonomikos stagnaciją ir problemas, susijusias su įperkamumu.

„Didžiausias skirtumas tarp Prancūzijos ir Vokietijos yra tas, kad šiuo metu Vokietija turi daugiau finansinių išteklių“ neigiamam poveikiui sušvelninti, – teigė Brzeski. – Tačiau tai, kas šiuo metu vyksta Prancūzijoje, po kelerių metų gali lengvai nutikti ir Vokietijoje.“

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 181

Žymos:

komentarai 4

  1. Jinas    -  2026-10-24, 11:44

    įdomu,
    tik nutyli ką tie taikus protestuotojai daro,.
    nieko ypatingo, viską griauna ir degina, ir plėšia.
    gražu ir pagirtina.
    tik kaip nuo to pagerės jų gyvenimas?
    sudegins savo mokyklas, primus savo mokytojus, o kas toliau?
    o juk kenčia tik smulkūs verslas, mažos parduotuves, dirbtuves, šeimos kavines ir maži restoranai,
    tai žmonės , kurie savo sunkiu darbu sukure sau darbo vietas, ir savo šeimai irgi, valstybes stuburas.
    ir dabar stovi ir žiūri kaip dega jų turtas .

    Atsakyti į šį komentarą
  2. Darbo vietas    -  2026-10-24, 12:18

    kuria visuomeninis \ ekonominis poreikis,o ne „kurejai”. Tu niekaip „nesukursi” tos vietos,jei kazkas uz tai nemokes! Tu gali tik pasinaudoti – isnaudoti ta poreiki ir zmoniu jam skiriamas lesas. Gali dar isnaudoti ir atliksiancius ta darba tavo asmeniniam pasipelnymui. Va tada – ir gausi tuos mokyklu deginimus!

    Atsakyti į šį komentarą
    • Jinas    -  2026-10-24, 15:28

      koks ten poreikis?
      ką sukūrė tavo poreikis?
      smulku versla, mažas įmonės sukūrė darbštus ir nagingi žmonės, o ne mistinis poreikis.
      tai jie įvertina visas rizikas ir poreikius, ir tuomet kimba i darbą, pasiraite rankoves.
      poreikis nei 1 plytos pats nepades ir nei 1 aro neapars.

      Atsakyti į šį komentarą
  3. Laborantas    -  2026-10-24, 15:36

    Tikriausiai atėjo laikas Viktorijai Nuland atvykti į Paryžių su savo sausainiais

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

D. Trumpo „chaoso“ šydas: Didžiojo žaidimo tikslas

komentarai 4 Skaityti visą įrašą

Kai tik himnas prieina prie "ir šviesa" taip noris pridėti "ir tamsa" mus telydi. Apie...

Tarp programos punktų – referendumo inicijavimo slenksčio mažinimas nuo 300 tūkst. iki 150 tūkst. parašų...

musu DARBO valandos! Apmokestintos ir visos ismokos,iskaitant ligos,pensijos,pasalpos,atostoginiai ir kt. Neretai net ne po karta!...

Partijų tikrai per daug yra, daugiau tikrai nereikia, reikia jungtis joms į vieną su panašiomis...

Dievas - ne ubagu tarnas! Ir uz juos jungo nei nes,nei nusikratys juo. Teks patiems,kai...

Pasaulyje yra tik ponai ir ubagai. Kas kuria partijas? Ogi tikrai ne pastarieji. Todel,visos partijos...

Vėl bus ta pati dainelė,kuri prie nieko neveda....