infa.lt

© AP Photo/Darko Vojinovic

Serbijos prezidentas Aleksandras Vučićius sekmadienį paskelbė apie savo atsistatydinimą, taip užbaigdamas savo antrąją ir paskutinę penkerių metų kadenciją bei atverdamas kelią pirmalaikiams prezidento rinkimams.

Vučičiaus atsistatydinimas, likus septyniems mėnesiams iki kadencijos pabaigos, paskelbtas vykstant kampanijai prieš spalio 25 d. Serbijos neeilinius parlamento rinkimus ir leidžia jam būti paskirtam ministru pirmininku, jei jo vadovaujama Serbijos progresyvi partija (SNS) suformuos naują vyriausybę, praneša „Reuters“ agentūra.

Jis birželio pabaigoje buvo sakęs, kad planuoja atsistatydinti ir, kad Serbijoje vyks pirmalaikiai parlamento ir prezidento rinkimai.

Antivyriausybiniai protestuotojai teigia, kad juos mušė policija ir buvo neteisėtai sulaikyri. Valdžios institucijos šiuos kaltinimus neigia.

Sekmadienį šimtai Vučičiaus rėmėjų jį sveikino priešais Prezidentūros pastatą Belgrado centre.

„Tai mano paskutinis vakaras šiame pastate“, – sakė jis vėliavas mojuojančiai miniai likus kelioms minutėms iki atsistatydinimo.

„Aš ištikimai tarnavau jums ir savo tėvynei, Serbijai, … Didžiuojuosi tuo, ką kartu pasiekėme“, – sakė jis.

Pagal Serbijos konstituciją, kol bus išrinktas naujas prezidentas, laikinosios prezidentės pareigas eis pasitraukianti Parlamento pirmininkė Ana Brnabić.

Prezidento rinkimai turi būti surengti per 90 dienų, o rinkimų kampanija truks nuo 30 iki 60 dienų.

„Iki gruodžio pabaigos… įvyks pirmasis prezidento rinkimų turas“, – sakė Vučičius.

Kitą mėnesį vyksiančiuose skubiuose parlamento rinkimuose Vučičiaus vadovaujama SNS ir jos sąjungininkai susirungs su studentų vadovaujamu antikorupciniu judėjimu „Students Win“ bei provakarietiškų opozicinių partijų aljansu „Europinė Serbija“.

„Students Win“, „European Serbia“ ir kitos partijos dar nėra paskyrusios savo kandidatų į prezidentus.

56-erių Aleksandras Vučičius Serbijos politikoje dominuoja jau daugiau nei dešimtmetį.

Jis buvo griežtos linijos nacionalistas ir informacijos ministras velionio Slobodano Miloševičiaus laikais bei 1990-ųjų karų metu, vėliau 2012–2014 m. ėjo ministro pirmininko pavaduotojo pareigas, o 2014–2017 m. – ministro pirmininko.

2017 m. jis perėjo į daugia reprezentacinę prezidento pareigybę, tačiau išlaikė griežtą kontrolę savo partijoje ir vyriausybėje.