infa.lt

Foto: Kay Nietfeld/dpa

Sekmadienį vykusiuose Prancūzijos Senato rinkimuose Marine Le Pen vadovaujama dešiniosios pakraipos partija „Nacionalinis susivienijimas“ (pranc. „Rassemblement national“) pasiekė reikšmingų laimėjimų ir pirmą kartą užsitikrino teisę turėti savo frakciją aukštuosiuose parlamento rūmuose – tai pranešė Prancūzijos žiniasklaida, remdamasi beveik galutiniais rinkimų rezultatais, rašo DPA agentūra.

Dar prieš paskelbiant visus rezultatus, M. Le Pen socialiniame tinkle „X“ pavadino šį įvykį „istorine pergale“ ir „svarbiu lūžio tašku“.

„Rezultatai viršijo visus mūsų lūkesčius; tai visapusiškas proveržis, patvirtinantis augantį „Nacionalinio susivienijimo“ populiarumą visoje šalyje“, – rašė ji.

Sekmadienį buvo renkami Senato nariai į maždaug pusę vietų. Prancūzijos senatoriai nėra renkami tiesiogiai gyventojų; šiems netiesioginiams rinkimams teisę balsuoti turėjo apie 93 500 išrinktų politikų – daugiausia vietos ir regionų atstovų.

Iki šiol Senate dominavo konservatoriai, tad esminių galios pasikeitimų nesitikėta.

Konservatyvioji „Respublikonų“ partija anksčiau turėjo didžiausią frakciją – 131 vietą. Prezidento Emmanuelio Macrono stovyklai pastaruoju metu priklausė 19 vietų.

„Nacionalinis susivienijimas“ anksčiau turėjo tris vietas – gerokai mažiau nei 10, reikalingų frakcijai suformuoti.

Sekmadienį „Nacionalinis susivienijimas“ partijai sėkmę pasiekti padėjo naujos dešiniosios atskilusios partijos parama; jai vadovauja buvęs „Respublikonų“ pirmininkas Éricas Ciotti, nuo kovo pabaigos einantis Nicos mero pareigas.

Turėdamas frakciją, „Nacionalinis susivienijimas“ Senate įgis daugiau teisių, įskaitant teisę į kalbėjimo laiką, galimybę užduoti klausimus vyriausybei ir dalyvauti formuojant darbotvarkę.

Senato rinkimų rezultatai sustiprins Marine Le Pen pozicijas jai ruošiantis kitais metais vyksiantiems prezidento rinkimams. Anksčiau buvęs politiniame paribyje, „Nacionalinis susivienijimas“ stengėsi pasirinkti nuosaikesnį toną, kad pritrauktų platesnius visuomenės sluoksnius.

Nuo 2024 m. visuotinių rinkimų ši partija turi didžiausią frakciją Nacionaliniame Susirinkime – žemuosiuose Prancūzijos parlamento rūmuose.

M. Le Pen jau kelis mėnesius pirmauja apklausose, todėl turi dideles galimybes kitais metais patekti į antrąjį rinkimų turą. Jos galimybės iš tikrųjų tapti prezidente didžiąja dalimi priklauso nuo to, kas atstovaus kitoms politinėms stovykloms.

Marine Le Pen sėkmę taip pat gali sužlugdyti apkaltinamasis nuosprendis byloje dėl ES lėšų pasisavinimo. Liepos mėnesį apeliacinis teismas paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau M. Le Pen nedelsdama jį apskundė.

Atsižvelgiant į tai, kaip greitai Prancūzijos kasacinis teismas priims sprendimą šioje byloje, 58-erių politikei rinkimų kampanijos metu vis dar gali tekti nešioti elektroninę apykoję, o tai reikštų atitinkamus judėjimo laisvės apribojimus.

Jei būtų išrinkta prezidente, M. Le Pen įgytų teisinę neliečiamybę, todėl bausmė galėtų būti vykdoma tik pasibaigus jos kadencijai.

Senatą sudaro 348 nariai, renkami šešerių metų kadencijai. Kas trejus metus perrenkama maždaug pusė senatorių. Sekmadienį vykusiuose rinkimuose buvo renkami 178 Senato nariai.

Nors Senatas dalyvauja teisėkūros procese, kilus nesutarimams su Nacionaline Asamblėja, jis privalo nusileisti šių žemųjų rūmų sprendimui.

Oficialūs galutiniai Senato rinkimų rezultatai turėtų būti paskelbti pirmadienį (šiandien).