infa.lt

Prancūzija siekia griežtai apriboti ne ES šalių dalyvavimą gynybos projektuose. 12 šalių prieštarauja Prancūzijos siekiui ES gynybos srityje teikti pirmenybę europinei produkcijai.

Dvylika šalių siekia, kad būsimos bloko gynybos programos liktų atviros karinėms sąjungininkėms, nepriklausančioms ES, taip mesdamos iššūkį Prancūzijos pastangoms įtvirtinti griežtas taisykles dėl pirmenybės teikimo europinei produkcijai, rašo „Euractiv“ leidinys.

Neoficialiame dokumente, kurį pasirašė Vokietija, Austrija, Danija, Estija, Suomija, Italija, Latvija, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija, Švedija ir Slovėnija, prieštaraujama Prancūzijos siekiui taikyti griežtą pirmenybės europinei produkcijai principą Europos konkurencingumo fonde (EKF) – svarbioje būsimo ES biudžeto dalyje.

„Atvirumas trečiųjų šalių dalyvavimui (už ES pinigus) yra labai svarbus signalas mūsų sąjungininkėms ir partnerėms už ES ribų“, – teigiama dokumente.

Europos sostinių laukia sunkios derybos dėl kito ilgalaikio ES biudžeto (2028–2034 m.), kuriame išskiriami konkurencingumo, gynybos ir saugumo prioritetai. Trečiosios šalys – tai valstybės, nepriklausančios ES.

„Turime glaudžiai bendradarbiauti, kad užtikrintume savo pasirengimą gynybai, ypač karinės technikos sąveikumą ir standartizavimą“, – pareiškė minėtos 12 šalių.

„Asociacijos gali sustiprinti ES finansavimo poveikį didindamos biudžetus, masto ekonomiją bei efektyvumą, atsparumą ir inovacijas tiekimo grandinėse“, – priduriama dokumente, pabrėžiant lankstumo poreikį atsižvelgiant į kintančią saugumo aplinką.

Dokumente taip pat teigiama, kad ES „turėtų išlaikyti automatinį EEE šalių ir Ukrainos dalyvavimą gynybos pramonės srityje be asociacijos susitarimo“.

Europos Komisijos pasiūlytame 2 trln. eurų biudžete Europos konkurencingumo fondui numatyta daugiau nei 409 mlrd. eurų (įskaitant 175 mlrd. eurų iš mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizon“). ES vykdomoji valdžia gynybai ir kosmoso sričiai numato 130 mlrd. eurų, nors tikslus lėšų paskirstymas nėra aiškus.

Tuo tarpu Prancūzija būsimame biudžete nori griežtų taisyklių dėl pirmenybės teikimo europinei produkcijai ir laiko tai vienu pagrindinių tikslų.

„Kalbant apie Europos fondus, jie turi būti naudojami mūsų priklausomybei mažinti – bendrai investuojant į inovacijų ekosistemas bei gynybos ir kosmoso sektorius“, – anksčiau vasarą sakė Prancūzijos ministras Europos reikalams Benjaminas Haddadas.

„Tinkamumo kriterijai, taikomi SAFE („Security Action for Europe“) ir EDIP („European Defence Industry Programme“), … sukuria gerą precedentą Europos konkurencingumo fondui“, – pridūrė jis.

Pagal 1,5 mlrd. eurų vertės EDIP ir 150 mlrd. eurų vertės SAFE priemonę reikalaujama, kad bent du trečdalius sudarytų europiniai komponentai, taip pat saugomos projektavimo teisės.

Vienas Prancūzijos poziciją kritikuojantis diplomatas pareiškė, kad „Paryžius yra izoliuotas“.

„Prancūzija tiesiog negali sau leisti stabdyti Europos investicijų į gynybą, – sakė diplomatas. – Negalime pamiršti platesnio geopolitinio konteksto. Turėtume stiprinti strateginius gynybos ryšius su pagrindinėmis partnerėmis, tokiomis kaip Kanada ar Jungtinė Karalystė, o ne kenkti jiems dėl vidaus pramonės interesų.“

Kitas diplomatas pritarė Prancūzijos pozicijai. Pasak jo, pirmenybės teikimas Europai yra ECF – fondo, kurį sudaro ES lėšos, – pridėtinė vertė.

„EDIP turėtų tapti precedentu. Kiekviena šalis nusprendė didinti nacionalinį gynybos biudžetą, kad pasiektų NATO nustatytus išlaidų tikslus, ir tas lėšas gali naudoti savo nuožiūra. Šiuo atveju kalbama apie ES lėšas.“