infa.lt

Sebastianas Lecornu
Foto: Sipa Press

2026 m. Prancūzijos valstybės skola sieks 119,3% BVP. Tai aukščiausias lygis nuo 1978 m., kurį lėmė biudžeto deficitas.

Remiantis šiuo rodikliu, Prancūzija užima trečiąją vietą tarp euro zonos šalių pagal skolos lygį, nusileisdama tik Graikijai ir Italijai, praneša „Euractiv“ leidinys.

Remiantis agentūros šaltinių duomenimis, 2027 m. valstybės skola gali išaugti iki 121,7% BVP, o tai dvigubai viršija 60% BVP tikslą, kurio turėtų siekti ES valstybės narės.

Šaltiniai patikslina, kad Prancūzijos valstybės skolos augimas buvo „automatinis“ ir „yra nuolatinio didelio deficito pasekmė“.

Pagal ES taisykles valstybės biudžeto deficitas neturi viršyti 3% BVP.

Tačiau 2025 m. šis rodiklis siekė 5,1% BVP, o Prancūzijos vyriausybė prognozuoja, kad šiais metais jis pasieks 5,4 proc.

Prancūzijos vyriausybė tikisi, kad deficitas sumažės iki 5% 2027 m., kai vyks prezidento rinkimai ir bus suformuota nauja vyriausybė.

Anksčiau, praėjusią savaitę, pristatydamas biudžeto projektą, ministras pirmininkas Sebastienas Lecornu paskelbė apie pasiūlymus dėl 54 mlrd. eurų vertės koregavimų ir sumažinimų 2027 m. biudžete.

Tuo tarpu galutinius sprendimus dėl socialiniu požiūriu aktualiausių klausimų, pavyzdžiui, mokesčių lengvatų pensininkams mažinimo, vyriausybė pateikė šalies parlamentui.

Tačiau, Prancūzijos apklausų lyderis „Nacionalinis susivienijimas“ atėjimo į valdžią atveju nežada mažinti biudžeto išlaidų, apie ką aiškiai ne kartą pasakė Marine Le Pen.