infa.lt

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kreipėsi į Europos parlamento narius, pristatydama, jos požiūriu, tikrąją ES situaciją, kurioje EK pirmininkė įžiūri daugybę pliusų ir galimybių, o taip pat ir iššūkių, kuriems spręsti reikia pinigų. Kalba ilga, pristatome ją netrumpindami atskiromis dalimis. Antroji dalis – mažiau optimistinė, nes valdyti norisi tai, ko ES nėra – klimato kaitą ir dirbtinio intelekto reguliavimą. Pirmąją dalį galima paskaityti čia – ji tikrai įdomi.

Klimato kaita

Gerbiamieji Parlamento nariai,

Tai – pagrindiniai Europos ekonomikos rodikliai. Tačiau mūsų būsima gerovė ir saugumas labai priklausys nuo to, kaip valdysime mūsų laikų lūžio taškus: klimato kaitą ir dirbtinį intelektą.

Kalbant apie klimato kaitą – ši vasara buvo tiesos akimirka. Beveik jokia mūsų žemyno dalis nebuvo aplenkta negandų. Belgijos Aukštosiose pelkėse (angl. *High Fens*) šimtmečius formavęsis durpynas sudegė ir virto pelenų dykyne.

Liepsnos siautėjo nuo Airijos kalnų iki Graikijos ir Kroatijos salų. Alpėse senieji ledynai kasdien vis labiau traukiasi. To pasekmės – tiesiog niokojančios: iki pamatų išdegė 660 000 hektarų. Prarasta apie 12 milijonų tonų derliaus.

Mūsų akyse nyksta tokios svarbios upės kaip Dunojus, Reinas ir Garonė.

Per karščio bangas užfiksuota daugiau kaip 35 000 papildomų mirčių. Slaugos namuose ir ligoninėse temperatūra pakilo iki pavojingo lygio. Ir visa tai – tik įžanga.

Tai buvo karščiausi vasaros mėnesiai istorijoje, tačiau tikėtina, kad ateinančiais metais jie atrodys patys vėsiausi.

Mokslas pateikia aiškius duomenis. Europa šyla dvigubai sparčiau nei likęs pasaulis. Žinoma, perėjimas prie kitokios ekonomikos yra sudėtingas procesas. Mums teks prisitaikyti ir mokytis einant šiuo keliu.

Tačiau abejonių nekyla: Europa gali, privalo ir toliau laikytis užsibrėžtų klimato srities tikslų.

Apie Rytų Europos situaciją šylančio klimato atžvilgiu Ursula von der Leyen nepasakė nieko (infa.lt past.).

Prisitaikymas prie klimato kaitos (ne koja su ja)

Gerbiamieji Parlamento nariai,

Čia kalbama ne tik apie poveikio švelninimą ar prisitaikymą. Mums reikia abiejų priemonių. Jos turi viena kitą stiprinti. Tik taip pasieksime atsparumą klimato kaitai. Tačiau privalome iš esmės sustiprinti pasirengimą.

Kitą mėnesį pristatysime naują atsparumo klimato kaitai sistemą. Įvardysime 100 pažeidžiamiausių Europos teritorijų. Taip pat įvertinsime riziką ir nustatysime, kokiu lygmeniu ji turėtų būti valdoma.

Tai leis mums taikyti visos visuomenės požiūrį, apimantį ir vietos lygmenį, kuriame prisitaikymas yra svarbiausias. Be to, sieksime, kad Europa taptų prisitaikymo technologijų – milžiniškos besiformuojančios rinkos – lydere.

Nesvarbu, ar kalbame apie sausrai atsparius pasėlius, apsaugą nuo potvynių, ar energiją taupančias vėsinimo sistemas – Europa jau yra lyderė. Ir mes privalome užimti šią rinką.

Šiandien tik apie 25% nuostolių, patirtų Europoje dėl stichinių nelaimių, padengia privatus draudimas. Tai reiškia, kad nacionaliniai biudžetai pernelyg dažnai tampa paskutinės instancijos draudėjais.

Turime imtis veiksmų šiai spragai užpildyti. Būtent todėl Komisija įsteigs Klimato kaitos draudimo aljansą.

Vandens trūkumas ir švaistymas

Gerbiami nariai,

Ši vasara negali pasikartoti. Todėl netrukus pristatysime ir Europos karščio bangų planą. Mums reikia geresnių ankstyvojo perspėjimo sistemų ir geresnio pasirengimo sveikatos apsaugai. Mums reikia miestų prisitaikymo ir vėsinimo. Taip pat turime remti labiausiai pažeidžiamus gyventojus.

Antras punktas – vanduo ir aprūpinimas maistu.

Žinome vandens trūkumo riziką mūsų ūkininkams, energetikos ir tiekimo grandinėms. Vis dėlto Europos vamzdžiai netenka beveik vieno iš keturių litrų vandens, daugiausia dėl nuotėkio. Koks švaistymas. Todėl pateiksime naują Europos vandens iniciatyvą. Nes vanduo yra brangus. Mūsų pramonei – ir mūsų aprūpinimui maistu.

Pasėliams reikia vandens, kad jie augtų, o gyvuliams – kad jie išgyventų. Nuo jo priklauso visas derlius. Todėl pateiksime pasiūlymų, kaip pagerinti rizikos valdymą ir spręsti draudimo trūkumo problemą.

Europos ūkininkai vėl priėmė šios nesibaigiančios vasaros iššūkį.

Gerbiamieji Parlamento nariai,

Europos ūkininkai yra geriausi pasaulyje. Ir mes juos remsime kiekviename žingsnyje.

Dirbtinio intelekto, kuris ES kol kas silpnas – reguliavimas

Antrasis mūsų laikų lūžio taškas – dirbtinis intelektas.

Dirbtinis intelektas sparčiai tampa mūsų ekonomikos ir saugumo pagrindu. Europos pozicija aiški. Norime visapusiškai išnaudoti dirbtinį intelektą, kad pagerintume visuomenę, gyvenimo kokybę ir produktyvumą.

Esu optimistė ir tikiu, kad dirbtinis intelektas gali būti naudingas žmonijai – jei viską atliksime tinkamai. Tačiau, kaip ir bet kuri galinga nauja technologija, dirbtinis intelektas kartu su galimybėmis kelia ir riziką. Jei šios rizikos nesuvaldysime, niekada negalėsime visiškai išnaudoti dirbtinio intelekto teikiamų galimybių.

Tobulėjant pažangiausiems (JAV „frontier“) modeliams, ši rizika tapo ypač akivaizdi.

Kuriami modeliai sudarys sąlygas vykdyti tokio masto įsilaužimus, kokių anksčiau net neįsivaizdavome. Netrukus jie pateks į rankas oponentų, pasaulį matančių visiškai kitaip nei mes. Kartu vis labiau ryškėja pavojai, susiję su modeliais, gebančiais savarankiškai tobulėti.

Atvejai, kai dirbtinio intelekto agentai „ištrūksta“ iš savo aplinkos arba įterpia kenkėjišką kodą, tėra tik ledkalnio viršūnė. Po incidento „Hugging Face“ platformoje kūrėjai ėmė skambinti pavojaus varpais. Pažangiausių įmonių vadovai mums sako, kad metas pristabdyti savarankiškai tobulėjančių modelių plėtrą ir atsargiau vertinti technologijų pažangos spartą (pažangiausių įmonių vadovai kreipiasi į JAV administraciją – infa.lt past.)

Jei patys technologijų kūrėjai laikosi tokios pozicijos, turėtume ją perimti ir mes. Dirbtinio intelekto aktas, be abejo, yra itin svarbus kuriant reikiamus saugiklius. Be to, jis suteikia Europai galimybę formuoti pasaulines pastangas sprendžiant šį klausimą.

Todėl stiprinsime bendradarbiavimą su bendraminčiais partneriais, pavyzdžiui, Kanada, Jungtine Karalyste ir kitomis šalimis. Siekiame suvienyti jėgas modelių vertinimo, tikrinimo, ankstyvojo perspėjimo, dirbtinio intelekto saugumo ir daugelyje kitų sričių.

Taip pat pakviesiu pagrindinių pažangiausių dirbtinio intelekto technologijų kūrimo laboratorijų atstovus aptarti, kaip galime paremti pramonės pastangas atsakingai valdyti technologijų pažangos spartą.

Gerbiamieji Parlamento nariai,

Taip pat tiesa, kad Europai reikės savų pajėgumų – visų pirma mūsų nacionaliniam saugumui užtikrinti.

Turime išlikti konkurencingi, nes tai gyvybiškai svarbu mūsų nepriklausomybei. Todėl privalome sparčiai didinti savo skaičiavimo pajėgumus. Pristatysime idėjas, kaip tai pasiekti švariu ir efektyviu būdu.

Taip pat kursime naujus būdus, kaip pasitelkus viešąsias ir privačias lėšas investuoti į perspektyviausius Europos startuolius bei įmones.

Apie DI naudą ir ES poreikius

INFA.LT žinios

Ursula von der Leyen kreipėsi į EP narius dėl ES padėties (1)

Gerbiamieji Parlamento nariai,

Ribodami su dirbtiniu intelektu (DI) susijusią riziką, galime maksimaliai padidinti jo teikiamą naudą. Jau daug nuveikėme – pavyzdžiui, „gigafabrikų“ ir technologinio suverenumo srityse. Tačiau kitas šių lenktynių etapas susijęs ne tik su pažangiausiais („frontier“) modeliais. Panašiai buvo ir su spausdinimo staklėmis: jas išrado vokietis, tačiau technologija buvo įvaldyta ir pritaikyta visoje Vakarų Europoje.

Nebūtina patiems kurti pažangiausias technologijas, kad gautume didžiausią jų teikiamą naudą. Svarbiausia – sukurti vertę, kurios DI dar nesuteikė: perkelti DI iš ekranų į realiąją ekonomiką ir visuomenę. Į gamyklų cechus. Į ligoninių palatas. Į tikslųjį žemės ūkį. Į mūsų energetikos tinklus – išmaniuosius tinklus. Į autonominį transportą. Į gynybos sektorių.

Būtent čia slypi tikroji vertė. Ir būtent čia Europa turi didelių pranašumų. Turime pasaulinio lygio pramonės šakas, valdančias aukščiausios kokybės duomenis. Šie duomenys – brangus Europos turtas. Jie gali tapti pagrindu kuriant specialiai pramonei pritaikytus DI modelius.

Pateiksiu vieną pavyzdį iš visuomenės gyvenimo – krūties vėžio patikrą; tai sritis, kurioje daugelis iš jūsų nenuilstamai dirbo. Mamografinė patikra leidžia maždaug 30–40 proc. sumažinti mirtingumą tarp joje dalyvaujančių moterų. Ankstyva diagnostika yra itin svarbi. Čia į pagalbą gali ateiti DI.

DI pagalba atliekama mamografija leidžia patikros metu anksčiau aptikti daugiau vėžio atvejų. Dėl to daugiau moterų gali išgyventi. Taigi DI mums reikalingas sveikatos apsaugos srityje. Tačiau ir čia privalome veikti europietišku būdu.

Ar norėčiau, kad mano gydytojas turėtų tiesioginę prieigą prie visų duomenų, reikalingų geriausiam diagnostikos ar gydymo sprendimui priimti, pasitelkdamas DI? Žinoma. Tačiau ar norėčiau, kad mano gydytojas būtų DI padedamas robotas? Žinoma, ne. Nenorėčiau, kad robotas man praneštų, ar sergu vėžiu, ar ne.

Svarbiausia, kad DI suteiktų gydytojams daugiau galių, o ne juos pakeistų.

Tai tik vienas pavyzdys. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriame penkiems didelę vertę kuriantiems sektoriams, kuriuose pramoninis DI turi didžiausią potencialą ir kuriuose turime reikiamų duomenų: sveikatos apsaugai, transportui, žemės ūkiui ir maisto pramonei, pažangiajai gamybai bei gynybos ir kosmoso sektoriui.

Lapkričio mėnesį paskelbsime iniciatyvas, kurios iš esmės pakeis padėtį šiuose sektoriuose. Kviesime valstybes nares, Europos Parlamento narius, pramonės atstovus ir verslininkus prisijungti prie šio ambicingo Europos projekto.

Mūsų požiūris aiškus. Mes norime dirbtinio intelekto. Norime, kad dirbtinis intelektas kurtų daugiau vertės ir tai darytų atsakingiau. Taip pat – kad tai kainuotų pigiau ir vartotų mažiau energijos. Tačiau svarbiausia – norime tokio dirbtinio intelekto, kuriame išlaikoma žmogaus kontrolė ir veikimo laisvė. Tai ir yra europinio kelio esmė.

Gerbiami Parlamento nariai,

Daugelis su dirbtiniu intelektu susijusių rizikų persikelia ir į mūsų socialinę rinkos ekonomiką. Kai kuriems dirbtinis intelektas leidžia paspartinti pasikartojančias užduotis ir geriau išnaudoti savo įgūdžius. Tačiau akivaizdu, kad ši nauda nevienodai pasiskirsto tarp skirtingų įgūdžių turinčių žmonių, kartų ir regionų.

Pažvelkite į jaunimą ir kliūtis, su kuriomis jie susiduria bandydami žengti pirmąjį žingsnį į darbo rinką.

Mūsų atsakas turi neatsilikti. Nuo švietimo iki užimtumo – dirbtinis intelektas turi padėti ugdyti įgūdžius, gerinti darbo vietų kokybę ir suteikti darbuotojams sąžiningas galimybes.

Štai kodėl mums reikia Kokybiškų darbo vietų akto (angl. Quality Jobs Act). Ir mes jį pateiksime iki metų pabaigos.

Sekanti Ursulos von der Leyen programinės kalbos dalis bus paskelbta dienos eigoje. Apie priešus ir karines išlaidas.