infa.lt

Konservatoriai teikia siūlymą, kuriuo dvigubą pilietybę galės turėti išimtinai tik ES ar NATO šalies pilietybę įgiję lietuviai

INFA.LT
2017.04.10 08:00

Penktadienį, balandžio 7 dieną, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pristatė pranešimą apie siūlymus leisti ES ir NATO šalyse gyvenantiems lietuviams turėti dvigubą pilietybę.

Seimo frakcijų seniūnai, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis bei Seimo nariai iš įvairių frakcijų teikia Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma išplėsti ratą asmenų, turinčių teisę į dvigubą pilietybę. Teikiamu projektu, po kuriuo pasirašė daugiau nei 100 Seimo narių, nustatoma, kad Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išsaugoti arba susigrąžinti Lietuvos Respublikos piliečiai, po 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos ir įgiję Europos Sąjungos (ES) ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) valstybės narės pilietybę.

„Lietuva susiduria su dramatiškais emigracijos mastais. Atsižvelgdami į svetur gyventi išvykusių asmenų poreikius, privalome kuo greičiau išspręsti dvigubos pilietybės klausimą. Manome, kad nėra teisinga, jog po Nepriklausomybės paskelbimo iš Lietuvos išvykę asmenys, įgiję kitos ES ar NATO šalies pilietybę, praranda Lietuvos Respublikos pilietybę. Dabartinė tvarka lemia tai, kad daugelis išvykusiųjų atsisako Lietuvos Respublikos pilietybės ir tokiu būdu nutraukia paskutinius ryšius su gimtąja šalimi. Taip šiuos žmones mes galutinai prarandame“, – sako vienas iš įstatymo pakeitimo iniciatorių, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių (TS-LKD) demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis.

Klausimas tapo itin aktualus po 2016 m. Didžiosios Britanijos, kur šiandien gyvena dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių, nacionaliniu referendumu priimto sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos. Šios šalies pasitraukimo iš Bendrijos metu dabar Didžiojoje Britanijoje gyvenantiems ir dirbantiems Lietuvos piliečiams gali iškilti didelių iššūkių, susijusių su pilietybės išsaugojimu. Skaičiuojama, jog vien dėl to Lietuva gali jau per ateinančius porą metų prarasti dešimtis tūkstančių piliečių, vietoj Lietuvos Respublikos pilietybės pasirenkančių Didžiosios Britanijos pilietybę.

Projekto rengėjai nurodo, jog esminis šio įstatymo projekto tikslas yra ištaisyti dabar galiojančios Pilietybės įstatymo redakcijos reguliavimo trūkumus – pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnį, reglamentuojantį atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, t.y. suteikti Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo arba išsaugojimo galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams, po 1990 m. kovo 11 d. išvykusiems iš Lietuvos Respublikos ir įgijusiems ES ar NATO valstybės narės pilietybę. Projekto iniciatorių įsitikinimu, Pilietybės įstatymas privalo sudaryti galimybę į šias valstybes emigravusiems Lietuvos Respublikos piliečiams išlaikyti ryšį su Lietuva ir bent daliai jų sugrįžti į Tėvynę ir vykdyti čia ūkinę, komercinę bei kitokią veiklą.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, jog šia iniciatyva Konstitucinis Teismas raginamas peržiūrėti suformuotą teisinę doktriną dvigubos pilietybės klausimu.

„Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog dvigubos pilietybės įteisinimas, leidžiant Lietuvos Respublikos pilietybę išlaikyti po 1990 m. kovo 11 d. iš šalies išvykusiems asmenims, prieštarautų Konstitucijai, nes tai esą paneigtų joje numatytą nuostatą, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais ir išimtinais atvejais. Tačiau tuo pačiu Konstitucinio Teismu nutarimu dvigubą pilietybę leidžiama turėti iš Lietuvos iki 1990 m. išvykusiems asmenims ir jų palikuonims, nors statistika rodo, kad šiai grupei priklausančių asmenų, šiandien turinčių dvigubą – Lietuvos ir kitos valstybės – pilietybę yra 22.913“, – sako G. Landsbergis.

Projekto rengėjų įsitikinimu, tokio gausaus jau dabar dvigubą pilietybę turinčių asmenų skaičiaus niekaip negalima traktuoti atskirais ir išimtiniais atvejais.

„Būtent todėl raginame Konstitucinį Teismą persvarstyti suformuotą teisinę doktriną ir užkirsti kelią aritmetinei diskriminacijai, kurią šiandien matome – kai vienai grupei žmonių, iš Lietuvos išvykusių iki 1990 m. kovo 11 d., dviguba pilietybė yra galima, o kitai – iš šalies išvykusių po Nepriklausomybės paskelbimo – tokia teisė nėra suteikiama, tai aiškinant vien tuo, jog tokių žmonių potencialiai gali būti daugiau. Tai nėra teisinga ir pažeidžia dalies mūsų piliečių lygybės ir teisingumo jausmą“ – priduria TS-LKD frakcijos seniūnas.

Be to, teikiamu įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę Lietuvos Respublikos pilietybę susigrąžinti tiems asmenims, kurie pagal šiuo metu galiojantį įstatyminį reglamentavimą turėjo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės dėl to, kad įgijo kitos ES ar NATO šalies pilietybę.

Įstatymo pataisos rengėjai taip pat ragina nustatyti, jog visus asmenis, pagal siūlomo įstatymo projekto nuostatas pretenduojančius įgyti dvigubą pilietybę, tikrintų Valstybės saugumo departamentas. Toks saugiklis įtvirtinamas atsižvelgiant į geopolitines grėsmes – jei asmuo savo veikla gali kelti grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui, tokiam asmeniui dviguba pilietybė nebūtų suteikta.

LRS

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 366

Žymos:

Komentarų: 1

  1. Mindas    -  2017-04-10, 11:23

    kliedesiai. o jei byra nato ar es? kaip tada? jau nekalbant apie tai, kad tai svarbus ir tik referendumu spręstinas klausimas.

    Atsakyti į šį komentarą

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą

Diskutuojant apie pasirinkimo laisvę, verta į viską pažvelgti paprastai, žmoniškai. Kiekvienas iš mūsų esame tarsi...

nesigilinate i reiskiniu priezastis! Ar is geroves gyvenime vyksta tie abortai? Ir,kaip ten bebuve,o vaikas...

ta "teisingumo iliuzija",kuri tik dabar issisklaide!? O juk jo niekada nebuvo ir nebus! Ir niekur....

tai ju nebus ir buti negali! Niekas nerizikuos atsakyti uz kita neturedamas jokiu garantiju,kad tas...

ar tiesiog pametete skaiciu,kiek tokiu jau buvo? Norite vilties? Atimkite is ju lovi - privilegijas,nepagristai...

Europa prisipazista,kad yra kariaujancioji puse!?...

Karas manau tam ir reikalingas masonams, kad jo priedangoje bandytų įvesti visuotinį sekimą bei kontrolę,...