2026.09.10 07:14
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininkas trečiadienį, rugsėjo 9 d., organizavo parlamentinės kontrolės posėdį, kuriame buvo vertinamas „Ignitis grupės“ ir ESO pasirengimas ekstremalioms situacijoms, investicijos į tinklo atsparumą bei vadovybės atsakomybė.
Tokio žingsnio imtasi reaguojant į 2026 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusią audrą, išryškinusią sistemines infrastruktūros spragas ir vadovybės reagavimo lėtumą.
Į posėdį buvo pakviesti Energetikos ir Finansų ministerijų, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, „Ignitis grupės“, ESO, „Litgrid“, Lietuvos savivaldybių asociacijos bei Nacionalinio krizių valdymo centro atstovai.
Kokie to posėdžio rezultatai…
Seimo komitetas įvertino „Ignitis grupės“ valdymą: pelnas negali būti aukščiau nacionalinio saugumo
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komitetas, išnagrinėjęs rugpjūčio 22 d. stichinės audros padarinius, atskleidė gilias korporatyvinio ir viešojo valdymo sistemines spragas.
Posėdyje akcentuota, kad valstybės strateginių įmonių valdymas vis dar pernelyg remiasi komerciniais kriterijais, o kritinės infrastruktūros atsparumas negauna reikiamo finansinio prioriteto.
Audra, kuri buvo dvigubai stipresnė už 2024 m. audrą „Kirsti“, piko metu atjungė daugiau nei 268 tūkst. vartotojų ir padarė 11 tūkst. pažeidimų tinkle (iš jų net 90,8% teko vidutinės įtampos tinkle).
Komiteto vertinimu, milijoninės investicijos į tinklo kabeliavimą vėlavo dėl biurokratinių procedūrų bei lėšų stygiaus, o situaciją apsunkino ir tai, kad Lietuvoje elektros linijų proskynos yra dvigubai mažesnės nei Latvijoje ar Estijoje, savivaldybėms dažnai stabdant pavojingų medžių šalinimą dėl jų kultūrinės vertės.
Valdymo modelio krizė: Finansų ministerija vs. Energetikos ministerija
Kritikos sulaukė dabartinis valstybės atstovavimo modelis: „Ignitis grupės“ akcininko teises įgyvendina Finansų ministerija, kurioje dominuoja finansiniai rodikliai, biudžeto pajamos bei dividendai, o už energetinį saugumą atsakinga Energetikos ministerija yra nutolusi nuo tiesioginių sprendimų.
Be to, „Ignitis grupės“ Stebėtojų taryboje iš 9 narių 6 yra nepriklausomi tarptautiniai ekspertai, orientuoti į komercinius rodiklius, o Energetikos ministerija ar civilinės saugos ekspertai ten išvis neatstovaujami.
Seimo kanceliarijos Tyrimų skyriaus apžvalga parodė, kad pažangios valstybės taiko kitokius modelius:
- Vokietija: 100% valstybės valdomose bendrovėse stebėtojų tarybų didžiąją dalį sudaro tiesioginiai valstybės tarnautojai bei Vyriausybės atstovai.
- Prancūzija: išpirko 100% energetikos milžinės EDF akcijų, o vadovus skiria šalies Prezidentas.
- Lenkija: strategines įmones valdo Valstybės turto ministerija, numatant specialias veto teises.
- Austrija, Norvegija ir Latvija: įmonės teisiškai skirstomos į komercines ir strategines, leidžiant nustatyti nuosaikesnes pelno maržas infrastruktūrai stiprinti.
Apibendrindamas posėdį komiteto pirmininkas Algirdas Butkevičius pabrėžė, kad pelnas neturi būti maksimizuojamas piliečių gerovės sąskaita, todėl parengtas konkrečių siūlymų projektas Vyriausybei ir Valstybės kontrolei, dėl kurio bus balsuojama kitame posėdyje.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


255


tai vadinasi , įjungti durniu.
kiek iš jų yra pirkę ignitis akcijų, uždarame aukcione?
tai buvo nusikaltimas ir valstybės turto grobstymas, privatizuoti elektros tiekimą, ir dar dalį akcijų paimti sau.
o dabar jie virpina ora, ir apsimeta kad nieko nesupranta.
ir ignitis akcininkų sąrašas islaptintas.
įdomu, ar ten nėra pono nausedos?