infa.lt

Foto: Vyriausybė / lrv.lt

Vyriausybė priėmė sprendimą pradėti strateginių atraminių ligoninių vystymą, rašoma LRV pranešime žiniasklaidai.

Numatyta ligoninių paruošimo karui fortifikacijos investicijų suma sieks maždaug 300 mln. eurų – Vilniuje ir Kaune atsiras fortifikuoti ligoninių kompleksai.

Žinoma, lyginti save su Izraeliu čia būtų nuodėmė, nes ten aplink – tik „atsilikusios“ arabų valstybės, o štai mūsų jaukioje pašonėje taikos ir pažangos oazėmis dvelkia Rusija su Baltarusija, galinčios pasigirti modernia  karine technika.

Nežiūrint į tai, ligoninių fortifikacijos klausimais Lietuvos politikus konsultuos Izraelio, o ne baltarusių atstovai.

Saugiai teikti gydymo paslaugas ištikus krizei, pasirodo, yra būtinas visuotinės gynybos koncepcijos elementas, ypač kai šalį gelbėja toks vizionierius kaip Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, nusprendęs pasikonsultuoti su tuo pačiu Izraeliu, nors jo patirtis Europoje – kaip penktoko vienuoliktos klasės konkursuose. Visa jo gynyba orientuota į oro gynybos sistemą „Geležinis kupolas“, kurio Lietuva neturi.

Kauno klinikų teritorijoje planuojama įrengti ne bet ką, o fortifikuotą chirurgijos centrą kartu su dvigubos paskirties daugiaaukšte parkavimo aikštele – kad priešui atakuojant bent būtų kur patogiai palikti automobilį.

Ligoninių paslaugas planuojama teikti ir taikos ir karo metais.

Santaros klinikose numatytas daugiafunkcinis kompleksas su konvertuojama požemine automobilių aikštele, kuri karinės krizės atveju akimirksniu taptų pilnaverte ir saugia ligoninės erdve. Kur tuo metu būtu statomi automobiliai – nepatikslinama.

Tuo tarpu Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) teritorijoje iškils tikra tvirtovė – fortifikuotas kritinių situacijų medicinos centras su operacinėmis patalpomis, vietomis keliems šimtams lovų ir specialia srautų valdymo bei mobilizacijos infrastruktūra.

Žodžiu, kol kaimynai demonstruoja savo „pažangą“ ginkluotės srityje, Lietuvos pacientai planuojamoje ateityje gydysis bunkeriuose, kuriuose vietos pakaks tiek operacijoms, tiek ir (į klausimą neatsakyta) automobilių statymui.

Apie tai, kur menamo priešo puolimo metu stovės Lietuvos kariuomenė, planuose nė žodžio – pagal nutylėjimą reikia suprasti, kad ji kaip mūras stovės gindama valstybę prie Baltarusijos sienos, kad sostinės gyventojai su traumomis galėtų patys susirasti kelią į naująjį RVUL bunkerį ar pasistatyti bolidą daugiaaukštėje aikštelėje po chirurgijos centru.

Kai ligoninių vertimas požeminiais garažais su operacinėmis politikams atrodo kaip vienintelė logiška išeitis karo atveju, neatsižvelgiant į valstybės teritorijos dydį ir kariuomenės judėjimą – tai jokio skirtumo kas tą virsmą konsultuos, ar Izraelis ar jo priešas „Hamas“.  Rezultatas bus analogiškas abiem atvejais. Ką darysi, jei mūsų regione „pažangios“ technologijos juda greičiau nei kai kurių politikų mąstymo dantračiai.

Pačia savo etimologija iš lotynu kalbos (fortis – stiprus, facere – daryti) fortifikacija reiškia stiprinimą, o karine prasme – inžinerinį teritorijos ar pastatų pritaikymą gynybai, įrengiant priedangas, storinant sienas ir atveriant šaudymo angas bei ambrazūras.

Tačiau kas šaudys ir gins tas fortifikacijas – Vyriausybės pranešime neminima. Jame net neminimas žodis „karas“, apsiribojant „krize“.