infa.lt

Rugsėjo finansinės pagirios: lietuviai santaupoms skiria beveik trečdaliu mažiau

INFA.LT
2026.09.01 00:12

Po vasaros kelionių, savaitgalių pajūryje ir pramogų šeimų biudžetus vienu metu užgula išlaidos už mokyklines prekes, ugdymo būrelius, studentų persikraustymą, vėl išaugusios transporto išlaidos ir grįžimas į įprastą kasdienio vartojimo ritmą.

„Bigbank“ duomenys rodo, kad būtent rugsėjį pastebimai keičiasi gyventojų taupymo bei vartojimo elgsena – vidutinė naujai dedamų taupomųjų indėlių suma mažėja beveik trečdaliu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kasdienės išlaidos atsiriekia didesnę Lietuvos gyventojų biudžetų dalį

Papildomą spaudimą sukuria tai, kad palyginti didelė Lietuvos gyventojų biudžeto dalis tenka išlaidoms, kurių paprastai sunku išvengti. Naujausiais Eurostato duomenimis, Lietuvos namų ūkiai maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiria 18,6% visų vartojimo išlaidų, nors ES vidurkis siekia 13,2 procento.

Dar 15,2% Lietuvos namų ūkių vartojimo išlaidų tenka transportui – pagal šį rodiklį Lietuva yra antra ES po Slovėnijos. Vadinasi, vien maistas ir transportas Lietuvoje sudaro beveik 34% vartojimo išlaidų, palyginti su maždaug 26% ES vidurkiu.

Tai ypač juntama rugsėjį, kai prie įprasto maisto krepšelio ir kelionių į darbą prisideda išlaidos vaikų ugdymui ar studijų pradžiai. Šių metų „Norstat“ apklausa rodo, kad beveik trys ketvirtadaliai tėvų vieno vaiko mokyklinių prekių krepšeliui planuoja skirti daugiau nei 100 eurų, o trys iš dešimties tikisi išleisti daugiau nei pernai.

Rugsėjį dažniau tenka pasinaudoti santaupomis

2024–2025 m. liepos–spalio duomenų banko  analizė rodo, kad rugsėjį naujų taupomųjų indėlių skaičius, palyginti su rugpjūčiu, sumažėdavo perpus, o vidutinė naujai įnešama suma buvo maždaug 29 proc. mažesnė.

Pirmąją rugsėjo pusę klientai taip pat buvo labiau linkę iš taupomųjų indėlių pinigus išsiimti, o ne papildyti santaupas.

„Taupomojo indėlio pinigai dažnai atlieka kasdienio finansinio rezervo funkciją: žmogus ten nukreipia dalį atlyginimo, kaupia atostogoms, didesniam pirkiniui ar nenumatytoms išlaidoms. Rugsėjį matome priešingą judėjimą: įnešama mažiau, o sukaupti pinigai naudojami aktyviau. Tai gana aiškiai rodo, kad dalis žmonių rudens pradžios išlaidoms ima naudoti anksčiau sukauptą finansinį rezervą“, – sako „Bigbank“ kasdienės bankininkystės vadovė Ieva Rogozina.

Tiesa, terminuotųjų indėlių statistika atrodo visiškai kitaip. Jų skaičius rugsėjį išlieka panašus kaip rugpjūtį ir net keliais procentais ūgteli, o vidutinė naujai įnešama suma rugsėjį yra maždaug 43 proc. didesnė.

Tai paaiškinama tuo, kad terminuotiesiems indėliams dažniausiai skiriamos jau anksčiau sukauptos didesnės sumos, skirtos didesniems pirkiniams (būstui ar automobiliui), todėl jų trumpalaikės sezoninės išlaidos nepaveikia taip stipriai.

Finansinis rugsėjis prasideda dar vasarą

Įdomu ir tai, kad dėl vartojimo paskolų klientai dažniausiai kreipiasi ne rugsėjį, o dar vasarą. Tai leidžia manyti, kad finansinis spaudimas stiprėja palaipsniui: dalis didesnių išlaidų patiriama dar atostogaujant, o rugsėjį, sumažėjus laisvų pinigų rezervui, prasideda „rugsėjo pagirios“.

Finansinį spaudimą didina ir kainų augimas. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 m. liepą metinė infliacija Lietuvoje siekė 5,9 proc., o ją aukštyn stūmė ir transporto, viešojo maitinimo bei atostogų išvykų kainos – išlaidos, ypač aktualios vasarą.

„Vis dėlto didžiausia klaida – rugsėjo išlaidas laikyti netikėtomis. Mokslo metai, būreliai ir studijos nėra staigmena. Jei šeima numato, kad rudens pradžia kainuos, pavyzdžiui, 600 eurų daugiau nei įprastas mėnuo, daug lengviau šią sumą sukaupti atidedant po 150 eurų keturis mėnesius, nei bandyti visus 600 eurų rasti rugsėjį“, – apibendrina I. Rogozina.

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 81

Žymos:

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    „Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

„Žaliasis kursas“ ir tikroji taršos anatomija: kas iš tiesų teršia planetą ir kas už tai moka?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą

Karas manau tam ir reikalingas masonams, kad jo priedangoje bandytų įvesti visuotinį sekimą bei kontrolę,...

jam be rothschild'ų iš paryžiaus ir london city niekaip...

„Branduoliniame kare laimėtojų būti negali“, kai skelbia tokius dalykus, tai matomai stipriai ruošiasi taip kariauti....

iš daugelio komentarų matosi, kad geriau būti "amžinu sumaniu komentuotoju", negu, paprasčiausiai, pasidžiaugti tikrai viltinga,...

idomu. o kodel nera pamineti abortai? abortas tai dar negimusio vaiko nuzudymas. vaiko sirdute pradeda...

Nereikia abejoti,kad tokie objektai ir tokiu metu - saugomi visomis geriausiomis priemonemis. Ir tikrai ju...

Nesikalbėsiu su kaimynu ir tai bus sankcija jam. Kalsiu su savo galva į sieną ir...