infa.lt

Migrantai Lietuvoje (2019 m.)

Didžiojoje Britanijoje vis labiau vystosi debatai apie tai, ar masinė migracija iš tikrųjų duoda apčiuopiamos naudos šalies ekonomikai ir viešiesiems finansams. Šiuo metu viena svarbiausių vidaus politikos temų – vyriausybės planai prailginti laikotarpį, kurį nauji migrantai privalo praleisti šalyje iki nuolatinės gyventojo vietos, socialinės paramos ar pilietybės gavimo, pailginant jį nuo 5 iki 10 metų, rašo „The American Conservative“ leidinys.

Skaičiuojama, kad toks žingsnis valstybės biudžetui sutaupytų milijardus svarų sterlingų, nes būtų išvengta socialinės paramos dalijimo vadinamajai „Boriswave“ migrantų bangai, didžiąja dalimi atvykusiai iš tokių šalių kaip Indija ir Nigerija, dirbti už mažesnį atlyginimą.

Tarptautinė patirtis: nuo Danijos iki Olandijos

Įvairiose šalyse jau ne vienerius metus atliekami išsamūs tyrimai apie ilgalaikį fiskalinį migracijos poveikį:

Danijos pavyzdys: Dar 2021 metais žurnalo „The Economist“ publikuota garsi diagrama „Tai sudėtinga“ atskleidė, kad migrantai iš skirtingų pasaulio regionų valstybės biudžetui kainuoja visiškai skirtingai. Pavyzdžiui, atvykėliai iš Artimųjų Rytų, Afrikos bei didelės dalies Azijos valstybių Danijos ekonomikai sukūrė milžiniškas ilgalaikes išlaidas, tuo tarpu migrantai iš Vakarų šalių davė teigiamą indėlį.

Nyderlandų duomenys: Akademikas Janas van der Beekas 2023 metais paskelbė empirinį tyrimą „Besienė gerovės valstybė“. Tyrimo metu paaiškėjo, kad Olandijos mokesčių mokėtojai laikotarpiu nuo 1995 iki 2019 metų Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų kilmės migrantams išleido tiek pat lėšų, kiek valstybė surinko mokesčių iš gamtinių dujų telkinių nuo pat 1963-ųjų iki šių dienų.

Britanijos realybė ir OBR skaičiavimai

Nors Jungtinė Karalystė duomenų nerenka taip skrupulingai kaip olandai ar danai, Biudžeto atsakomybės biuras (OBR) taip pat pabandė įvertinti migracijos įtaką finansams.

Tiesa, šie bandymai sulaukė kritikos, nes institucija neanalizavo mokesčių ir viešųjų paslaugų vartojimo santykio pagal kilmės šalis, o rėmėsi prielaida, kad visi migrantai atvyksta į šalį būdami 25 metų ir vertino tik jų uždarbį (virš, žemiau ar ties mediana).

Nepaisant to, bendrą vaizdinį susidaryti įmanoma. Istoriniai duomenys rodo:

Migracija iš Vakarų Europos šalių, JAV bei Australijos valstybės biudžetui yra naudinga.

Atvykėliai iš Rytų Europos duoda šiek tiek mažesnę, tačiau vis tiek teigiamą grąžą.

Migracija iš likusio pasaulio – pirmiausia Pietų Azijos ir Afrikos – bendrai vertinama kaip fiskališkai neigiama.

Pašalpos, vizų spragos ir slaugos krizė

Ypatingo dėmesio sulaukia lengvos prieigos prie socialinės paramos klausimas. Oficialūs duomenys rodo, kad daugiau nei 1 milijonas migrantų Jungtinėje Karalystėje gauna pagrindinę išmoką (Universal Credit), o iš jų maždaug 700 000 yra ES piliečiai.

Tokie tyrimai kaip „Onward“ ataskaita „Loophole Nation“ atskleidė, kad vietos savivaldos institucijos kasmet išleidžia dešimtis milijonų svarų socialiniam būstui bei paramai migrantams, kurie pagal pradinę logiką neturėtų pretenduoti į viešuosius išteklius.

Ne mažiau problematiška sritis – sveikatos ir slaugos vizos (health and care visa), įvestos 2020 metais. Nors per jas į šalį atvyko apie 600 000 žmonių, didelę dalį sudaro ne patys darbuotojai, o jų išlaikytiniai (ypač iš Nigerijos ir Zimbabvės).

Sulaukus šimtų tūkstančių atvykėlių, slaugos sektoriaus krizė ir personalo trūkumas pagilėjo, o visuomenės pasitenkinimas paslaugų kokybe išlieka žemas.

Galiausiai, visa tai atskleidžia esminę šių dienų tikrovę: gyvenimo standartai ir galimybės Vakarų valstybėse yra nepalyginamai aukštesnės nei besivystančiame pasaulyje iš kur atvyksta migrantai.

Todėl imigracijos politika privalo remtis nacionaliniais valstybės interesais ir užtikrinti, kad bet kokios pilietybės ar paramos suteikimas būtų grįstas realiu indėliu į šalies ateitį.

Migrantų logika vykstant į Vakarus

Dažnai Vakarų šalyse gyvenantys migrantai ir jų palikuonys remiasi lozungu: „mes čia esame todėl, kad jūs buvote ten“, taip teisinant ne tik pačią imigraciją, bet ir socialinės paramos bei viešųjų paslaugų naudojimą.

Šią poziciją neseniai viešai pasisakymuose ir tinklalaidėse pakartojo ir žinoma televizijos asmenybė Jameela Jamil, išvadinusi britus „blogais“ už tai, kad praeityje imperijos laikais buvo nuniokotos tokios šalys kaip Indija, o migraciją prilyginusi savotiškai reparacijų formai.

Nors sunku empiriškai pamatuoti, kiek atvykėlių į Jungtinę Karalystę žiūri kaip į tam tikrą atpildą ar kerštą už imperijos praeitį – ką netiesiogiai yra kėlę ir kai kurie žurnalistai, – ši ideologinė nuostata kelia esminių klausimų apie imigrantų norą integruotis, kurti bendrą ateitį ir sąžiningai prisidėti prie šalies gerovės.

• Straipsnio autorius, Fred de Fossard yra Londone gyvenantis rašytojas. Jis eina „Prosperity Institute“ strategijos direktoriaus pareigas ir anksčiau buvo konservatorių vyriausybės specialusis patarėjas.