infa.lt

University of Cambridge main building

Kai profesoriumi tampama ne už mokslo pasiekimus ir atliktus darbus, o pagal DEI kvotas rasei, odos spalvai ir socialiniam statusui – tai net tokioje šalyje kaip Didžioji Britanija tą nuslėpti tampa sunku.

Britanijos aukštojo mokslo įstaigas krečia skandalas, griaunantis jų reputaciją, kilęs po vieno iš buvusių sociologijos profesorių mirties. Nors jis būtų kilęs ir taip, tačiau kairiosios žiniasklaidos nuslėptos detalės privertė pagreitinti papildomų detalių  atskleidimą.

Buvęs Kembridžo universiteto profesorius Jasonas Arday rastas negyvas savo namuose Londone. Policijos duomenimis, mirties priežastis kol kas neaiški, tačiau nusikalstamų požymių nerasta. Tai įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jis po didžiulio spaudimo ir atskleistų faktų buvo priverstas atsistatydinti iš prestižinių sociologijos profesoriaus pareigų. (Indiatimes).

Šis įvykis atvėrė gilią žaizdą Britanijos akademinėje bendruomenėje ir iškėlė nemalonius klausimus apie tai, kokiais kriterijais vadovaujasi seniausios ir garsiausios šalies aukštosios mokyklos, rinkdamosi sau dėstytojus. (The Guardian)

Stebuklinga biografija ir oficialus naratyvas

Kai 2023 metų pradžioje J. Arday, sulaukęs 37-erių, tapo vienu jauniausių ir pirmųjų juodaodžių profesorių Kembridžo istorijoje, žiniasklaida ir universiteto vadovybė pasitiko šią žinią su didžiuliu entuziazmu.

Tuomet visuomenei buvo pasakojama išskirtinė, įkvepianti sėkmės istorija (Indiatimes ir The Guardian).

Oficialioje biografijoje ir jo paties pasakojimuose teigta, kad vaikystėje jam buvo diagnozuotas autizmas ir visaapimantis raidos sutrikimas (GDD).

Dėl šių sunkumų jis iki 11 metų negalėjo kalbėti, o skaityti ir rašyti išmoko tik sulaukęs pilnametystės. (Kada baigė vidurinę – nerašoma) Nepaisant to, jis savarankiškai baigė mokslus, įgijo daktaro laipsnį ir prasiskynė kelią į prestižinį Kembridžo universitetą.

Šis naratyvas idealiai atitiko institucijų puoselėjamus įvairovės, lygybės ir įtraukties (angl. DEI) prioritetus, todėl universitetas priėmė jį išskėstomis rankomis, ieškodamas naujų veidų moderniai reprezentacijai. (Indiatimes)

Žiniasklaidos tyrimas ir subyrėję mitai

Tačiau situacija pasikeitė, kai žurnalo „The Times“ ir nepriklausomų tyrėjų komandos atliko išsamų jo akademinių darbų bei biografinių faktų patikrinimą.

Tyrimas atskleidė pritrenkiančių detalių

Plagiatas disertacijoje: Patikrinus jo 2015 metais apgintą daktaro disertaciją, paaiškėjo, kad joje esama gausių tekstų sutapimų, kurių dalis buvo nukopijuota pažodžiui iš kitų autorių darbų be tinkamų nuorodų. Nors ankstesnė jo Alma Mater bandė šiuos pažeidimus sumenkinti iki techninių klaidų, akademinė bendruomenė tam nepritarė.

Išgalvoti žygiai ir pasiekimai: Abejonėms garsėjant, viešumoje imti tikrinti ir kiti jo pasakojimai – pavyzdžiui, istorijos apie neįtikėtinus sportinius pasiekimus (maratonus sulaužyta koja), milijonines lėšų rinkimo akcijas labdarai (kurių požymių atrasti nepavyko) ar gyvenimo detales, kurios pasirodė esą perdėtos arba visiškai išgalvotos.

Nuo „maratonų su sulaužyta koja“ iki pasakų apie sveikatą: kuo patikėjo Kembridžas?

Nors tokie leidiniai kaip „The Guardian“ ir BBC stengėsi apeiti pikantiškas detales ir tik minimaliai užsiminė apie kilusius klausimus, „The Times“ ir nepriklausomų tyrėjų komandos iškapstė kur kas gilesnius sluoksnius. Paaiškėjo, kad J. Arday biografijoje buvo gausu visiškai fantastinių elementų, kuriais universiteto vadovybė tiesiog norėjo tikėti.

Tarp tokių „stebuklų“ figūravo pasakojimai apie jo tariamus sportinius žygius – pavyzdžiui, istorijos, kad jam neva pavyko bėgti maratoną patyrus sunkų kojos lūžį. Taip pat buvo operuojama dramatiškais pasakojimais apie sveikatos krizes bei insultus, po kurių sekdavo stebuklingi atsistatymai. Šios heroizuotos, bet mediciniškai ir faktiškai sunkiai patikrinamos detalės idealiai tiko kuriant įkvepiantį paveikslą, kurį universitetų administracijos lengvai prarydavo, nekeldamos jokių nepatogių klausimų.

Banga per visus universitetus: pradėti tyrimai

Šiam skandalui iškilus į viešumą, pasekmės pasiekė kur kas daugiau nei vieną Kembridžą. Kilus didžiuliam akademiniam ir visuomeniniam spaudimui, visuose Jungtinės Karalystės universitetuose buvo pradėti vidiniai tyrimai ir patikrinimai.

Akademinė bendruomenė ėmė masiškai kelti klausimus dėl aplinkybių, kokiomis anksčiau buvo teikiami mokslo laipsniai ir profesorių vardai. Šis atvejis tapo skaudžiu smūgiu visai Britanijos aukštojo mokslo sistemai – buvo atskleista, kad siekis aklai pildyti „įvairovės ir įtraukties“ kvotas kai kuriais atvejais visiškai išstūmė elementarų akademinį meritokratinį vertinimą, mokslo institucijoms dangstantis sufabrikuotais pasiekimais.

Ko verti tokie diplomai?

Kai šie faktai iškilo į dienos šviesą, Kembridžo universitetas pagaliau paskelbė pradėsiąs nepriklausomą tyrimą dėl jo įdarbinimo aplinkybių. Paaiškėjo tai, kas ilgą laiką buvo nutylima: institucija paskyrė į aukščiausias pareigas asmenį, kurio akademinė kompetencija ir tikrasis mokslinis indėlis buvo smarkiai pervertinti, o pati atranka rėmėsi ne griežtais mokslo pasiekimais, o ideologinėmis kvotomis ir gražiomis istorijomis.

Šis skandalas smogė didžiulį smūgį Kembridžo reputacijai. Visuomenėje ir tarp pačių akademinės bendruomenės narių kilo klausimas: jei viena seniausių pasaulio aukštųjų mokyklų aklai pasiduoda politiniam spaudimui ir priiminėja abejotinus „specialiųjų poreikių“ kandidatus dėl statistikos, koks tuomet yra pačių universiteto diplomų ir mokslo laipsnių svoris bei vertė?

Ir galiausiai – ko vertas tampa paties mokslo patikimumas, atsimenate  – „mes tikime mokslu“?