infa.lt

Edgars Rinkevičs, Latvijos prezidentas
Foto: AP Photo/Roman Koksarov, File

Latvija, ilgametė maisto importo iš Rusijos ribojimo šalininkė, vėl nusprendė veikti viena, Briuselyje stringant sankcijų išplėtimui Maskvai. Baltijos šalis dar 2024 metais įvedė kelių žemės ūkio produktų apribojimus , įskaitant grūdus ir daržoves, importui iš Rusijos bei Baltarusijos ir juos ne kartą pratęsė, o Lietuva taiko panašų draudimą, rašo „Euractiv“ leidinys.

Šio mėnesio pradžioje Ryga sankcijų sąrašą papildė rusiška jūrų gėrybių produkcija, o šį antradienį vyriausybė pasiūlė teisės aktus, apimančius platesnį perdirbtų maisto produktų spektrą – nuo šokolado ir konditerijos gaminių iki alaus.

Toks žingsnis žengtas po to, kai Europos Komisijai nepavyko surinkti pakankamai šalių paramos ES lygio ribojimams rusiškai žuviai, kadangi šis klausimas pasirodė per jautrus valstybėms narėms, apdorojančioms didelius baltosios žuvies, pavyzdžiui, menkių ir polakų, kiekius.

Europos Komisijos atstovas „Euractiv“ patvirtino, kad institucija yra informuota apie naująsias Latvijos priemones. Anot jo, nors prekybos politika yra išimtinė ES kompetencija, išimtys yra galimos remiantis „viešosios moralės, viešosios tvarkos arba visuomenės saugumo“ pagrindais.

Latvijos vyriausybė pasinaudojo būtent šiais argumentais ir pridūrė, kad nuo 2026 metų sausio iki liepos mėnesio į šalį vis dar patenka rusiškų žemės ūkio, maisto bei pašarų produktų už 24,9 mln. eurų, kurių dalis buvo skirta Latvijos rinkai, o kita dalis – kitoms ES valstybėms.

Tuo tarpu Briuselis mažiau palankiai vertina kitų šalių vienašališkus prekybos ribojimus. Nepaisant pasikartojančių įspėjimų, Vengrija, Lenkija ir Slovakija nuo 2023 metų taiko vienašališkas sankcijas keliems Ukrainos produktams, argumentuodamos dideliais importo srautais po ES prekybos liberalizavimo.

Europos Komisija šiuos pasiteisinimus laiko nepakankamais.