infa.lt

Foto: infa.lt / DI

Vokietijos „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ (F.A.Z.) leidinys viešina ambicingą Vakarų politikos veteranų planą, kuriuo siekiama išjudinti įstrigusį klausimą dėl maždaug 210 mlrd. eurų vertės įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų, laikomų Belgijos depozitoriume „Euroclear“.

Nors 2025 metų pabaigoje šis Briuselio pasiūlymas Europoje sulaukė pasipriešinimo dėl Rusijos GRU grasinimų, dabar situaciją bandoma keisti iš esmės.

Naująją iniciatyvą iškėlė įtakingas tarptautinis trejetas: buvusi Vokietijos gynybos ministrė ir CDU lyderė Annegret Kramp-Karrenbauer, buvusi Prancūzijos euroreikalų ministrė Nathalie Loiseau bei buvęs JAV prezidento Joe Bideno patarėjas sankcijų klausimais Daleep Singh.

Remiantis F.A.Z. turimu jų bendru pareiškimu, pagrindinis siūlymas – nedelsiant perduoti įšaldytų Rusijos pinigų globą naujam ES administratoriui, taip visiškai nuimant bet kokią teisinę ir saugumo naštą bei „rusišką Nötigung“ (spaudimą) nuo Belgijos pečių.

Šio plano autoriai išskiria kelias esmines priežastis, kodėl šį žingsnį būtina žengti dabar

• Pabėgimas nuo Donaldo Trampo (Donald Trump) ir Marine Le Pen planų: Teigiama, kad prie šių lėšų nori prieiti ne tik Vladimiras Putinas, bet ir JAV. Neoficialiame 28 punktų D. Trampo komandos „taikos plane“ numatyta 100 mlrd. eurų iš šio fondo nukreipti Ukrainos atstatymui, tačiau taip, kad pusė pelno atitektų JAV, o likusi dalis – bendriems Rusijos ir JAV projektams.
  Tuo tarpu Prancūzijoje galimi politiniai pokyčiai ir Marine Le Pen atėjimas į valdžią po Emmanuelio Macrono – keltų grėsmę tolesniam Paryžiaus šio plano palaikymui.
• Ukrainos finansinis badas: 2025 metais patvirtinta 90 mlrd. eurų Europos Sąjungos „paskola“ Ukrainai 2026–2027 metams bus greitai išnaudota, o vėliau Kijevas vėl atsidurtų sunkioje padėtyje. Rusijos lėšų perdavimas kaip dar viena „paskola“, kurią Ukraina grąžintų tik tuomet, jei Maskva sutiktų sumokėti reparacijas, sustiprintų Kijevo derybines pozicijas ir parodytų V. Putinui karo tęsimo beprasmiškumą.
• Vokietijos vidaus politika: A. Kramp-Karrenbauer vertinimu, Ukrainos gynybos finansavimas iš Rusijos, o ne Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigų – padėtų atimti iš „AfD“ argumentus, kuriais jie kursto visuomenės nepasitenkinimą pinigų taškymu svetimai šaliai remti.
  Iniciatyvos šaknys siekia dar 2023–2024 metus, kuomet teisininkas Lee Buchheit ir politinis entuziastas Hugo Dixon pradėjo burti tarptautinį ekspertų tinklą, o vėliau prie jo prisijungė Vokietijos ir Prancūzijos politikai.

Dabar, siekiant įtikinti Belgijos premjerą Bartą De Weverį, siūloma riziką ir lėšų valdymą išskirstyti per bendrą Europos finansinį mechanizmą. Nors pats Bartas De Weveris anksčiau yra atvirai pripažinęs norįs atsikratyti šios „nuodingos piliulės“ (Rusijos pinigų), sprendimui priimti laiko lieka vis mažiau, o lemiami susitarimai turėtų pasiekti ES viršūnių susitikimus rudenį, reziumuoja F.A.Z.