infa.lt

nuotrauka DPA

Lenkijos konservatyvus Teisės kultūros institutas „Ordo Iuris“ atsiuntė pranešimą žiniasklaidai, kuriame pateikė žodžio laisvės kaip sąvokos iškreipimą teisinėje sistemoje. Galbūt čia būtų labiau tinkama sakyti „žodžio laisvės“ vertinimo neatitikimą tarp sąvokos tikrosios reikšmės ir jos dabartinio statuso, stumiamo politinio isteblišmento. Toliau autoriaus, Jerzy Kwasniewsky, tekstas.

Praėjusią savaitę Zamosčio apylinkės teismas priėmė skandalingą nuosprendį, kuris ilgiems metams gali nubrėžti žodžio laisvės ribas Lenkijoje. Kaltinamųjų suole atsidūrė 21 metų Olivija (Oliwia), nuosprendžio paskelbimo metu buvusi šeštą mėnesį nėščia antruoju vaiku.

Priežastis – viena kalba, pasakyta teisėtoje manifestacijoje prieš nekontroliuojamą migraciją. Teismas pripažino ją kalta dėl „neapykantos kurstymo“. Nuosprendžio motyvuose teisėja nurodė, kad apie nusikaltimo padarymą liudija, be kita ko, kalbos forma, tonas ir ekspresija bei manifestacijos dalyvių skatinimas skanduoti „Lenkas – šeimininkas Lenkijoje“.

Vien tai, kad kalboje buvo paminėti migrantų padaryti nusikaltimai, teismas pripažino neleistinu „poveikiu susirinkusiųjų psichikai, keliant baimę ir nerimą dėl imigrantų“.

Pagrindinis prokuratūros įrodymas buvo pasamdyto eksperto kalbininko išvada – jis reikalavo, kad policija, prokuratūra ir teismas kaltąją nubaustų „greitai ir veiksmingai“. Teismas pritarė gynybai ir atmetė šią išvadą kaip šališką ir neobjektyvią, tačiau vis tiek skyrė kaltinamajai 3000 zlotų (apie 693 eurai) baudą.

Nedidelė bausmė – gynybos nuopelnas, nes už „neapykantos kurstymą“ baudžiamasis kodeksas numato iki 3 metų laisvės atėmimo. „Ordo Iuris“ institutas rėmė ponią Oliviją visuose proceso etapuose; vos tik gausime rašytinius nuosprendžio motyvus, pateiksime apeliaciją.

Patį nuteisimą už šiuos žodžius laikome pavojingu precedentu, kuris nulems, ar Lenkijoje galima atvirai kalbėti apie masinės migracijos grėsmes.

Ponia Olivija – kineziterapijos studentė, už labai gerus rezultatus gaunanti mokslo stipendiją; studijas ji derina su vienerių metų sūnelio auginimu, o teigiamą nuomonę apie ją patvirtino probacijos pareigūnas, atlikęs socialinės aplinkos tyrimą. Likus kelioms savaitėms iki manifestacijos jos gimtosiose apylinkėse imigrantas iš Venesuelos išprievartavo ir nužudė 24 metų Klaudiją.

Manifestacijoje Zamostyje praėjusių metų liepą Olivija pasakė tiesiai: „tai galėjau būti aš!“ Ji sakė nenorinti, kad į Lenkiją būtų masiškai gabenami migrantai iš šalių, „kuriose moterys laikomos šiukšlėmis, kuriose prievartavimai – kasdienybė, kuriose moteris, viena išėjusi į lauką vakare, tiesiog pati prašosi išprievartaujama“.

Kalba buvo aštri, tačiau joje nebuvo raginimų smurtauti ar daryti nusikaltimus. Nepaisant to, teisėsauga iškart po manifestacijos pradėjo procesą dėl „neapykantos kurstymo rasiniu, tautiniu ir religiniu pagrindu“, o nėščia moteris turėjo duoti parodymus baudžiamajame procese.

Nuosprendžio momentas nėra atsitiktinis

Praėjusį mėnesį įsigaliojo ES migracijos ir prieglobsčio paktas. Priešingai nei tikina vyriausybė, Lenkija nuo jo nėra atleista – Europos Komisija pareigą priimti nelegalius imigrantus atidėjo tik vieneriems metams, o po kitąmet vyksiančių rinkimų, pasibaigus šiam terminui, galės siųsti migrantus į Lenkiją.

Tokios bylos kaip ponios Olivijos procesas nubrėžia diskusijos apie migraciją ribas ne tik Lenkijoje – už panašius pasisakymus jau teisiami Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Ispanijos piliečiai. Mes nenorime, kad mūsų šalyse vyktų tokie teismai ir būtų skelbiami tokie nuosprendžiai.

Šio reiškinio mastą parodė „Remigration Summit 2026“, kuriame dalyvavo „Ordo Iuris“ Tarptautinės plėtros direktorius. Į diskusiją apie klaidingos ES migracijos politikos padarinių atitaisymą atvyko 600 dalyvių iš daugelio šalių. Aukščiausiojo lygio susitikimą planuota surengti Porte, tačiau saugumo sumetimais jis buvo perkeltas į netoliese esantį miestelį, o vieta dalyviams atskleista tik naktį prieš renginį.

Vienas iš svečių, Maksimilianas Merklis (Maximilian Märkl) iš Vokietijos, kurį policija sulaikė Miuncheno oro uoste ir trims dienoms uždraudė išvykti iš šalies pretekstu, kad jo buvimas Porte „pakenks Vokietijos reputacijai“, į vietą atvyko automobiliu, susitaikęs su represijų rizika grįžus.

Kalbėjo, be kitų, buvęs Belgijos parlamentaras Driesas Van Langenhove’as (Dries Van Langenhove), neseniai už „neapykantos kalbą“ nuteistas 4000 eurų bauda už paskaitą Leveno katalikiškajame universitete, kurioje remdamasis duomenimis ir statistika atskleidė masinės migracijos ryšį su nusikalstamumo augimu; anksčiau jis buvo nuteistas už privačiame pokalbių kanale skelbtus memus, o bylinėjimosi išlaidos jo bylose pasiekė 420 000 eurų.

Represijos palietė ir olandų teisininkę Evą Vlaardingerbroek, kuri apkaltino buvusį Britanijos premjerą Keirą Starmerį atsakomybe už „nuolatinius britų mergaičių prievartavimus ir žudymus, vykdomus imigrantų prievartautojų gaujų“ – po trijų dienų Jungtinė Karalystė neįleido jos į šalį, nusprendusi, kad jos „buvimas neatitinka viešojo intereso“.

Atrodo, kad teisinis laisvės žodžio persekiojimas šioje srityje Lenkijoje tik prasideda.

Analizuojame nacionalinius ir tarptautinius dokumentus migracijos klausimais. Parengėme ES migracijos ir prieglobsčio pakto analizę – atsakymus į 26 dažniausiai užduodamus klausimus, o kartu su vengrų Mathias Corvinus Collegium – ataskaitą „Susigrąžinti kontrolę.

Migracijos politikos renacionalizacija“ su konkrečiais pasiūlymais, kaip valstybėms grąžinti suverenią migracijos politikos kontrolę. Varšuvoje vykusioje konferencijoje „Migracijos politika: iššūkiai, sprendimai ir suverenitetas“, kurią surengė fondas „Patriotai už Europą“ ir kurioje dalyvavo ekspertai iš Lenkijos, Vengrijos ir Italijos, „Ordo Iuris“ prezidentas kalbėjo apie patikrintus kovos su migracijos krize metodus.

Tarptautinis bendradarbiavimas duoda pirmuosius vaisius: Europos Parlamentas priėmė reglamento dėl deportacijų projektą, pagal kurį vienoje ES valstybėje priimtas sprendimas dėl deportacijos ir draudimo atvykti turi būti pripažįstamas visose kitose – savo analizėje tai įvertinome kaip pirmą gerą ES migracijos politikos pokytį per dešimtmečius.

Atskirą analizę skyrėme Europos Tarybos valstybių vyriausybių Kišiniovo deklaracijai, pripažįstančiai nacionalinių valdžios institucijų pirmenybę migracijos politikoje – ji sutampa su mūsų ekspertų teze, kad tarptautinė teisė migracijos ir prieglobsčio srityje neatitinka šiandienos realijų.

Lenkija šiandien tebėra saugi šalis; dar visai neseniai saugiomis buvo laikomos ir Belgija, Prancūzija, Nyderlandai, Vokietija, Švedija bei Jungtinė Karalystė. Privalome kovoti ne tik už teisę nuspręsti, kas gali, o kas negali apsigyventi mūsų šalyse, bet visų pirma už teisę laisvai reikšti savo nuomonę šiuo klausimu.