infa.lt

Tarptautinės mokslininkų grupės atliktas ir prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbtas tyrimas pateikia detalius duomenis apie neoptimalios aplinkos temperatūros įtaką žmonių mirtingumui.

Analizė, kurioje buvo panaudoti duomenys apie daugiau nei 130 milijonų mirčių iš 750 pasaulio vietovių 43 šalyse, rodo, kad žema temperatūra išlieka nepalyginamai didesniu rizikos veiksniu nei karštis.

Mokslininkų išvados atskleidžia realų temperatūros nulemto mirtingumo mastą ir dinamiką dviejų dešimtmečių laikotarpiu (nuo 2000 iki 2019 metų).

Pasaulinė statistika: šaltis prieš karštį

Tyrimo duomenimis, pasaulyje kasmet vidutiniškai 5 083 173 mirtys yra susijusios su neoptimalia aplinkos temperatūra. Tai sudaro net 9,43% visų pasaulyje užfiksuojamų mirčių.

Išanalizavus mirties priežastis, nustatyta drastiška disproporcija:

• 8,52% visų pasaulio mirčių yra susijusios su šalčio poveikiu (tai sudaro apie 4,6 mln. mirčių kasmet).
• 0,91% visų pasaulio mirčių yra susijusios su karščio poveikiu (apie 490 tūkst. mirčių kasmet).

Tai reiškia, kad globaliu mastu šaltis kasmet nusineša beveik 10 kartų (tiksliau – 9,3 karto) daugiau gyvybių nei karštis. Pasaulyje 100 000 gyventojų vidutiniškai tenka 74 perteklinės mirtys dėl temperatūros anomalijų, ir didžioji jų dalis fiksuojama būtent šaltuoju periodu.

Geografiniai skirtumai ir atšilimo įtaka

Mirtingumo našta pasaulyje pasiskirsto nevienodai. Daugiau nei pusė visų su temperatūra susijusių perteklinių mirčių (51,49%) įvyksta Azijoje, ypač Rytų ir Pietų regionuose.

Tyrėjai užfiksavo du išsiskiriančius regioninius rodiklius:

• Rytų Europa pasižymi didžiausiu su karščiu susijusiu pertekliniu mirtingumu pasaulyje.
• Subsacharinė Afrika turi didžiausią mirtingumo nuo šalčio rodiklį.

Tyrimas taip pat atskleidė paradoksalią pastarųjų dešimtmečių tendenciją. Nuo 2000 m. iki 2019 m. vidutinė paros temperatūra tiriamuose regionuose kilo po 0,26°C per dešimtmetį.

Šis atšilimas lėmė tai, kad su karščiu susijusių mirčių dalis pasaulyje išaugo 0,21 procentinio punkto. Tačiau su šalčiu susijusių mirčių dalis krito dar sparčiau – sumažėjo 0,51 procentinio punkto.

Dėl šios priežasties bendras temperatūros nulemtų mirčių skaičius pasaulyje trumpuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo.

Įtaka sveikatos politikai

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad gauti rezultatai yra kritiškai svarbūs planuojant sveikatos apsaugos strategijas. Nors tarptautinėje darbotvarkėje ir žiniasklaidoje pagrindinis dėmesys skiriamas pasirengimui ekstremalioms vasaros kaitroms, statistika rodo, kad lėtinis, ilgalaikis žemos temperatūros poveikis vis dar sukelia daug didesnę naštą visuomenės sveikatai.

Žema temperatūra žmogaus organizmą veikia lėtai ir sistemiškai:

• Kraujotakos apkrova: Net ir vidutiniškai vėsus oras sukelia kraujagyslių susiaurėjimą, dėl ko kyla kraujospūdis ir reikšmingai padidėja infarktų bei insultų rizika.
• Kvėpavimo takų ligos: Šaltasis sezonas sukelia ilgalaikį lėtinių kvėpavimo takų ligų suintensyvėjimą bei infekcijų plitimą.

Europos aplinkos agentūros (EEA) duomenimis, šaltis yra antras pagal dydį aplinkos rizikos veiksnys Europoje, nusileidžiantis tik oro taršai ir esantis toli virš karščio keliamų pavojų.

Mokslininkų teigimu, efektyvi sveikatos apsaugos politika privalo išlaikyti balansą ir vienodai vertinti tiek pasirengimą karščio bangoms, tiek prevencines priemones prieš šalčio keliamas rizikas, ypač regionuose, kur infrastruktūra ir socialinė apsauga nėra pakankamai pritaikyta vėsiems periodams.