infa.lt

Ukraina gavo 3,2 mlrd. eurų – tai pirmoji išmoka pagal Europos Sąjungos (ES) 90 mlrd. eurų paramos paskolos paketą, pranešė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. Šios lėšos padės padengti Kijevo biudžeto deficitą ir užtikrinti finansinį stabilumą, praneša „Euronews“ leidinys.

Apie tai U. von der Leyen paskelbė ketvirtadienį, Lenkijos Gdansko mieste vykusioje Ukrainos atkūrimo konferencijoje, kreipdamasi į šalies vicepremjerę, ekonomikos ministrę Juliją Svyrydenko. EK pirmininkė pabrėžė, kad ši makrofinansinė parama liudija ilgalaikį Europos palaikymą.

Artimiausiomis metu taip pat tikimasi pristatyti antrąją išmoką, kuri sieks apie 6 mlrd. eurų ir bus skirta dronų gamybai.

Šis žingsnis žymi pusmetį trukusios politinės kovos pabaigą. Sprendimą dėl neeilinio paramos paketo 27 ES šalių vadovai priėmė dar praėjusių metų gruodį, kai paskutiniu momentu žlugo planas tam panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.

Kaip alternatyvą šalys pasirinko 90 mlrd. eurų paskolą per bendrą skolą, o Vengrija, Slovakija bei Čekija išsikovojo išimtis šioje schemoje.

Briuselis skubino teisinius procesus, kad Kijevas išvengtų deficito, tačiau vasario pabaigoje Vengrijos premjeras Viktoras Orbánas netikėtai pritaikė veto dėl su Ukraina susijusio ginčo „Družba“ naftotiekio atžvilgiu. Nesutarimai tarp Budapešto ir Kijevo nebuvo išspręsti iki balandžio pabaigos, kai V. Orbáno partija patyrė nesėkmę Vengrijos parlamento rinkimuose.

Paramos paskirstymas ir griežtos sąlygos

Gauta 3,2 mlrd. eurų suma pradeda mokėjimų seriją, kuri bus vykdoma iki metų pabaigos. 2026 metams Briuselis iš viso yra numatęs 45 mlrd. eurų: 16,7 mlrd. eurų finansinei paramai ir 28,3 mlrd. eurų karinei paramai.

Kaip teigiama, lėšų pervedimas bus griežtai susietas su reformomis Kijeve – bet koks atsitraukimas kovoje su korupcija gali laikinai sustabdyti paramą. Be to, karinės paskolos dalis įpareigoja pirkti ginkluotę ir šaudmenis su žyma „Pagaminta Europoje“.

Visgi būsimai 6 mlrd. eurų išmokai dronams bus taikoma išimtis, kadangi Ukrainai būtina įsigyti tam tikrų komponentų iš Kinijos pigių dronų gamybai.

Kijevas taip pat ieško būdų įsigyti JAV gamybos oro gynybos sistemų „Patriot“, tačiau kol kas neaišku, ar tam galės būti panaudota ši ES paskola. EK atstovas spaudai pabrėžė, kad Ukraina pati analizuoja situaciją fronto linijoje ir teikia reikalingų produktų grafikus, tačiau prioritetas lieka pirkimams ES ir Ukrainos viduje.

Likusieji 45 mlrd. eurų bus rezervuoti 2027 metams ir padengs du trečdalius Ukrainos finansavimo poreikių. Likusią dalį turėtų padengti kiti Vakarų sąjungininkai, nors JAV prie šios finansinės lygties prisidėti neketina.

Kas padengs paskolos kaštus?

Bendrame skolinimesi dalyvaujančios 24 ES valstybės narės kasmet mokės apie 3 mlrd. eurų palūkanų. Iš pačios Ukrainos grąžinti 90 mlrd. eurų paskolą bus reikalaujama tik tuo atveju, jei Rusija sutiks sumokėti karo reparacijas – šią galimybę Maskva kategoriškai atmeta.

Vis dėlto, Europos Komisija primygtinai tvirtina, kad nesant reparacijų, ji pasilieka teisę panaudoti patį Rusijos centrinio banko įšaldytą turtą, kuris siekia 210 mlrd. eurų Belgijos repozitoriume „Euroclear“, kuris jau dabar patiria Rusijos teismų spaudimą.