infa.lt

Lenkija išlieka viena tvirčiausių Ukrainos rėmėjų Europoje, tačiau aštrėjantis ginčas dėl Antrojo pasaulinio karo istorijos gilina politinį skilimą. Santykių krizė paaštrėjo po to, kai Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis atėmė iš Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Baltojo erelio ordiną – aukščiausią Lenkijos valstybės apdovanojimą, rašo „Euractiv“ leidinys.

Šis žingsnis sukėlė diplomatinę reakciją: keli aukšto rango Ukrainos pareigūnai ir buvę vadovai, įskaitant prezidento patarėją Kyrylo Budanovą bei buvusius prezidentus Leonidą Kučmą ir Viktorą Juščenką, patys atsisakė savo Lenkijos valstybinių apdovanojimų.

Ginčo ašis – UPA vertinimas

Konfliktas pratrūko gegužės mėnesį, kai Volodymyras Zelenskis patvirtino sprendimą vieną iš karinių dalinių pavadinti „Ukrainos sukilėlių armijos“ (UPA) didvyrių vardu.

Antrojo pasaulinio karo metais UPA Voluinėje ir Rytų Galicijoje nužudė apie 100 000 lenkų.

Lenkijoje ši organizacija yra vienareikšmiškai laikoma atsakinga už genocidą, tuo tarpu daugybei ukrainiečių ji simbolizuoja pasipriešinimą sovietų valdžiai.

Mieroszewskio centro direktorius Łukaszas Adamskis pažymi, kad Ukrainos kova prieš Rusijos agresiją sustiprino antirevoliucinių nacionalinių mitų poreikį, tačiau Kijevo elitas neįvertina, kokią įtaką tokia atminties politika daro santykiams su Varšuva.

Pasak jo, formuočių, atsakingų už genocidą, herojizavimas neišvengiamai provokuoja stiprų Lenkijos visuomenės pasipriešinimą ir susiaurina lenkų politikų manevro laisvę.

Poveikis Lenkijos vidaus politikai

Istorinis ginčas greitai persikėlė į Lenkijos vidaus politinę areną. Švietimo viceministrui Andrzejui Szeptyckiui radijo laidoje palyginus UPA su Lenkijos „prakeiktaisiais kareiviais“ (antikomunistiniais partizanais), parlamente kilo griežta opozicijos reakcija.

Vienas iš partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderių Przemysławas Czarnekas pareikalavo stabdyti parlamento darbą, kol bus paaiškinta, kodėl vyriausybėje dirba asmenys, įžeidžiantys lenkus.

Politiniai apžvalgininkai pastebi, kad artėjant 2027 m. parlamento rinkimams, Lenkijos politinis spektras pradeda konkuruoti dėl griežtesnės antivokiškos ar antiukrainietiškos retorikos.

Tai žymi ryškų pokytį nuo 2022 m., kai Varšuva deklaravo „nacionalinę brolystę“ ir buvo viena pirmųjų, parėmusių Ukrainos integraciją į ES bei skyrusi milijardinę karinę paramą.

Kintanti visuomenės nuomonė

Griežtėjančią politikų retoriką lydi ir kintančios visuomenės nuotaikos. CBOS apklausų duomenimis, šiuo metu 43% lenkų neigiamai vertina ukrainiečius, o palankumą išreiškia 29% (2023 m. santykis buvo priešingas: 51% palankumo ir 17% priešiškumo).

Varšuvos universiteto tyrimai rodo, kad auganti kritika šalyje gyvenantiems ukrainiečiams dažnai siejama su socialinių pašalpų lūkesčiais, dėkingumo stoka ir išliekančiu „sovietiniu mentalitetu“.

Apžvalgai konstatuoja, kad procesas virto uždaru ratu: kuo labiau politikai naudoja antiukrainietišką kortą, tuo labiau stiprėja neigiamos visuomenės nuotaikos, ir kuo stipresnės šios nuotaikos, tuo mažiau politikai nori joms priešintis.

infa.lt: ar po to galima sakyti, jog istorija – tai mokslas?