infa.lt

NATO Generalinis sekretorius spaudos konferencijoje birželio 17 d.
Foto: konferencijos vaizdo įrašo kadras (Guardian News)

Prieš Briuselyje prasidedantį NATO gynybos ministrų susitikimą, Aljanso generalinis sekretorius Markas Rutte surengė spaudos konferenciją, kurioje vaizdavo stiprėjančio ir vieningo bloko paveikslą.

Tačiau oficialios deklaracijos apie „galingą pramoninę bazę“ ir „atsakingą naštos pasidalijimą“ vis labiau primena bandymą nuslėpti giluminį Europos saugumo architektūros lūžį, kurį provokuoja vienašaliai Vašingtono veiksmai.

M. Rutte spaudos konferencija: oficiali „orų prognozė“ deklaruoja „saulėtą orą“

Birželio 17 d. kalbėdamas su žurnalistais, Markas Rutte akcentavo istorinį Europos sąjungininkų ir Kanados finansinį indėlį bei pasirengimą perimti daugiau funkcijų:

• Rekordinis finansavimas: Aljanso vadovo teigimu, 2025 m. Europos šalys ir Kanada gynybos investicijas padidino daugiau nei 90 mlrd. JAV dolerių (beveik 20 proc. augimas per metus), o 2026 m. numatomas dar didesnis augimas siekiant tikslo iki 2035 m. gynybai skirti 5% BVP.
• Pajėgumų modelio pokyčiai: M. Rutte tiesiogiai pripažino, kad JAV „pakoregavo savo įsipareigojimus“ NATO pajėgų modeliui, tačiau tai pateikė kaip natūralų ir sveiką procesą, kadangi Europos sąjungininkai konvencinių pajėgų srityje esą yra „pasiruošę, nori ir gali padaryti daugiau“.
• Pramoninis pakilimas: Buvo deklaruotas glaudus bendradarbiavimas su gynybos pramone siekiant paspartinti gamybą abipus Atlanto, o JAV branduolinis skydas įvardytas kaip išliekantis „solidus ir esminis“.

Generalinio sekretoriaus retorikoje JAV karinės galios mažinimas Europoje pristatomas ne kaip strateginė netektis, o kaip logiškas Europos karinio suaugimo rezultatas.

Užkulisių realybė: birželio 12 d. paskelbtas Pentagono planas griauna saugumo architektūrą

Tikrasis šių „korekcijų“ mastas išaiškėjo dar birželio 12 d., kai žiniasklaidoje („Euronews“ ir „The New York Times“) pasirodė tikslios Pentagono plano detalės.

Dokumentai rodo, kad Donaldo Trampo (Donald Trump) administracija nusprendė drastiškai apriboti NATO sąjungininkų prieigą prie JAV tolimojo nuotolio karinių pajėgumų (angl. deep strike capabilities), net ir karinės invazijos atveju.

Apie tai Pentagonas europiečius informavo dar praėjusiais metais (!).

JAV Europos vadovybės (EUCOM) patvirtintas pajėgų atšaukimas apima kritinę infrastruktūrą, kurios Europa pati negali kompensuoti:

• Strateginė aviacija: Iš Europos visiškai patraukiami ilgojo nuotolio bombonešiai „B-2“ ir „B-52“.
• Karinis jūrų laivynas: Raketiniai povandeniniai laivai bei lėktuvnešiai yra išbraukiami iš Europos zonos ir perkeliami į Azijos regioną.
• Taktinė aviacija: NATO operacijoms prieinamų JAV naikintuvų „F-16“ ir „F-15E“ skaičius mažinamas trečdaliu – nuo 150 iki 100 vienetų.
• Logistika ir žvalgyba: Jūrų žvalgybos lėktuvų skaičius mažinamas nuo 26 iki 15, be to, JAV pilnai atšaukia visus 8 degalų papildymo ore lėktuvus-tanklaivius, kurie iki šiol užtikrino Europos aviacijos veikimo nuotolį.

Šis drastiškas karinių išteklių atšaukimas vyksta D. Trampui viešai reiškiant nepasitenkinimą, kad Europos šalys (tokios kaip Prancūzija, Italija ir Ispanija) uždarė savo oro erdvę JAV pajėgoms, vykdančioms operacijas prieš Iraną.

Kol NATO generalinis sekretorius bando raminti visuomenę, faktiniai skaičiai rodo, kad Europos gynybinis skydas konvenciniame lygmenyje lieka be esminio JAV palaikymo.

Ar tokia Ruttes taktika tikrai skatina valstybes rimtai žiūrėti į realias problemas ar jas ramina, jog viskas gerai, neverta nerimauti – liudija Britanijos pavyzdys, kuri planuoja iki 2027 metų pasiekti vos 2,6% BVP išlaidų gynybai. O gal Britanija vienintelė mato iš tiesų realų vaizdą ir todėl niekur neskuba?