infa.lt

Seimas po svarstymo pritarė Rinkimų kodekso pataisų projektui Nr. XVP-1332(2), kuriuo siūloma iš esmės keisti reikalavimus kandidatų programoms ir rinkimų komisijų nariams.

Projekto iniciatorių teigimu, pokyčiais siekiama užtikrinti aiškesnį teisinį reguliavimą, stiprinti rinkimų proceso skaidrumą bei išspręsti praktikoje kylančius klausimus.

Už teisės akto pakeitimus po svarstymo balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 4, o 17 susilaikė.

Oficialūs pakeitimai: nuo kalbos egzamino iki programų filtrų

Vienas iš siūlomų tikslinimų palies rinkimų komisijų narius. Numatoma, kad greta jau esamų reikalavimų, komisijos nariu galės tapti tik asmuo, mokantis valstybinę kalbą Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu.

Vis dėlto didžiausios diskusijos kyla dėl įstatymo papildymo naujais reikalavimais rinkimų programoms.

„Rinkimų programa negalės būti paneigiamos pamatinės konstitucinės vertybės, ji taip pat negalės prieštarauti pamatiniams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams ir joje negalės būti skelbiama visuomenę klaidinanti ar tikrovės neatitinki informacija“, – teigia pataisų iniciatorius, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Pagal siūlomą tvarką, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), nustačiusi, kad kandidato ar partijos rinkimų programa (arba jos dalis) neatitinka šių kriterijų, įgautų įgaliojimus priimti sprendimą tokios programos ar jos dalies tiesiog neskelbti ir nespausdinti oficialiuose leidiniuose.

Taip pat projektu siūloma keisti rinkimų užstato grąžinimo tvarką. Vykstant tyrimams dėl galimų rinkimų pažeidimų, užstato grąžinimo terminas būtų automatiškai pratęsiamas tol, kol bus baigtas tyrimas arba įsiteisės teismo sprendimas.

Analizė: nematoma pataisų pusė – nuo cenzūros rizikos iki politinio pliuralizmo suvaržymo

Nors įstatymo iniciatoriai pokyčius pristato kaip kovą už „skaidrumą“ ir „saugumą“, teisinė ir politinė šių pataisų analizė atveria itin pavojingus precedentus, kurie gali fundamentaliai apriboti demokratinį procesą Lietuvoje.

VRK rankose – „Tiesos ministerijos“ įrankiai

Suteikiant VRK teisę spręsti, kas rinkimų programoje yra „tikrovės neatitinkanti informacija“ arba kas „prieštarauja nacionalinio saugumo interesams“, valdininkų komisijai de facto suteikiama cenzūros funkcija.

• Kas nustatys vienintelę tiesą? Likus kelioms savaitėms iki rinkimų, VRK sprendimas užblokuoti opozicinės jėgos programą dėl valdžios kritikos ar alternatyvaus ekonominio modelio siūlymo gali negrįžtamai iškraipyti rinkimų rezultatus.
• Subjektyvumo faktorius: Sąvokos „klaidinanti informacija“ ar „saugumo interesai“ teisiškai yra itin plačios. Tai sukuria prielaidas politiniam spaudimui ir manipuliacijoms, kai valdančioji dauguma per savo deleguotus narius VRK gali bandyti eliminuoti nepatogius konkurentus.

Teisėto Konstitucijos keitimo blokavimas

Didžiausias šių pataisų paradoksas slypi tame, kad jos užkerta kelią legaliai ir taikiai politinei diskusijai apie šalies ateities kryptį. Pati Lietuvos Respublikos Konstitucija numato aiškią ir teisėtą tvarką, kaip ji gali būti keičiama, taisoma ar papildoma per referendumus ar Seimo balsavimus.

Tačiau pritaikius naujuosius filtrus, politinė jėga, kuri eitų į rinkimus su tikslu siūlyti pamatines reformas – pavyzdžiui, keisti valdymo formą, inicijuoti referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos ar keisti kitus Konstitucinius aktus – net negalėtų apie tai informuoti rinkėjų.

VRK tokius siūlymus galėtų traktuoti kaip „pamatinių konstitucinių vertybių paneigimą“ ir programos ar jos dalies tiesiog neskelbti. Tokiu būdu rinkėjas, jei nebūtų iš anksto susipažinęs su programa – tiesiog nežinotų ko siekia konkreti politinė jėga.

Demokratijoje radikalios ar visuomenės daugumai nepatinkančios politinės idėjos turi būti atmetamos rinkėjų balsais prie urnų, o ne biurokratiniu parašu iš anksto.

Šis projektas realiai siekia užkonservuoti esamą politinę sistemą, paverčiant rinkimų programas steriliomis ir vienodomis.

Kalbos barjeras ir finansinis spaudimas

Papildomi reikalavimai komisijų nariams dėl valstybinės kalbos sertifikavimo atskiruose Lietuvos regionuose gali tapti ne organizaciniu palengvinimu, o papildomu įtampos šaltiniu, apribojančiu vietos bendruomenių įsitraukimą į rinkimų priežiūrą.

Tuo metu nuostata įšaldyti rinkimų užstatus iki teismų pabaigos veiks kaip stiprus finansinis pavadėlis. Žinant Lietuvos teismų procesų trukmę, net ir nepagrįstas skundas ar tyrimas gali ilgam paralyžiuoti mažesnių partijų ar politinių komitetų lėšas, kas po rinkimų jas paliks be finansinių išteklių tolimesnei veiklai.

Balsavimo už šį projektą rezultatai rodo, kad įstatymo projektą palaiko mažiau nei pusė Seimo narių, o balsavusiųjų UŽ stuburą sudaro socialdemokratų ir TS-LKD partijų nariai, atitinkamai – 35 ir 20 . Galutinis šio kodekso priėmimas parodys, ar Lietuvos politikai pamatinių laisvių ribojimo kelią, dangstantis nacionalinio saugumo širma.