infa.lt

„The Lancet“ ataskaita: pasaulis įžengė į pigių kalorijų ir brangių ligų epochą

Medicinos žurnalo „The Lancet“ kovą paskelbtoje pasaulinėje ataskaitoje konstatuojama, kad pirmą kartą žmonijos istorijoje nutukusių asmenų dalis viršijo žmonių, turinčių nepakankamą svorį, skaičių.

Tyrimo duomenys rodo, kad per pastaruosius tris dešimtmečius nutukimo paplitimas tarp suaugusiųjų išaugo du-tris kartus, o tarp vaikų ir paauglių – maždaug keturis kartus.

Ypač sparčiai situacija prastėja vidutines pajamas gaunančiose šalyse, kur itin perdirbti maisto produktai tapo pigesni už šviežias daržoves ir vaisius. Tuo tarpu išsivysčiusiose valstybėse – JAV, Didžiojoje Britanijoje, Australijoje bei Persijos įlankos šalyse – su nutukimu jau gyvena beveik pusė suaugusiųjų gyventojų.

Aplinkos, o ne asmeninio pasirinkimo problema

Mokslininkai pabrėžia, kad tradicinis aiškinimas, jog svoris auga tik dėl per didelio maisto kiekio ir fizinio aktyvumo stokos, yra pasenęs. Žmogus gyvena sukurtoje „toksiškoje aplinkoje“, kuri provokuoja svorio augimą.

Prieinami ultraperdirbti produktai, turintys didelį cukraus, druskos ir riebalų kiekį, sutrikdo sotumo mechanizmus ir keičia žarnyno mikrobiomą. Prie to prisideda ir urbanizacija: sėdimas darbas, judėjimas automobiliais bei žaliųjų zonų trūkumas miestuose.

Ataskaitoje išskiriamos dvi jautriausios grupės

Vyresnės nei 40 metų moterys: Nutukimo riziką šioje grupėje didina hormoniniai pokyčiai, lėtinis stresas, miego stygius bei derinami darbo ir šeimos priežiūros įsipareigojimai, vykstantys esant nepakankamai judėjimą skatinančiai infrastruktūrai.

Vaikai: Daugelyje šalių vaikai susiduria su dviguba mitybos našta – maistinių medžiagų trūkumu ankstyvame amžiuje ir nutukimu mokykliniais metais, prie kurio prisideda agresyvi saldintų gėrimų bei užkandžių rinkodara.

Poveikis sveikatos apsaugos sistemoms

Nutukimas įvardijamas kaip pagrindinis antrojo tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujagyslių ligų, kai kurių onkologinių susirgimų bei osteoartrito rizikos veiksnys.

„The Lancet“ įspėja, kad nesiimant sisteminių veiksmų, valstybių sveikatos apsaugos sistemos neatlaikys krūvio, nes išlaidos gydymui augs greičiau nei šalių BVP.

Ekspertų išvada griežta – individualūs raginimai keisti gyvenseną neveikia. Reikalingi politiniai sprendimai: mokesčiai saldintiems gėrimams ir ultraperdirbtiems produktams, reklamos ribojimai, aiškus produktų ženklinimas bei subsidijos šviežiam maistui.

Taip pat būtina pertvarkyti miestų infrastruktūrą, pritaikant ją pėstiesiems, ir keisti mitybos bei fizinio aktyvumo standartus mokyklose.