infa.lt

iliustracija: infa.lt / DI

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo siūloma naikinti šiuo metu galiojančią išimtį asmenims, turintiems du ir daugiau darbdavių.

Projekto tikslas – įpareigoti darbdavius mokėti socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kuri bendrai sudarytų ne mažiau nei minimalioji mėnesinė alga (MMA).

Prievolė mokėti mokesčius nuo virtualaus MMA

Šiuo metu asmenims, kurie dirba keliose darbovietėse (pavyzdžiui, nepilnu etatu), socialinio draudimo įmokų „grindys“ nėra taikomos – mokesčiai mokami nuo faktiškai uždirbto atlyginimo.

Pagal naująjį projektą, jei bendras visų darbdavių mokamas darbo užmokestis nesieks MMA ribos, atsiras prievolė įmokas skaičiuoti proporcingai nuo ne mažesnės nei MMA sumos.

T.y. nuo to MMA, kurio žmogus neuždirbo. Tikslią trūkstamą sumą, kurią proporcingai turės sumokėti kiekvienas darbdavys, apskaičiuos „Sodros“ teritorinis skyrius.

Smūgis smulkiųjų įmonių vadovams

Skaičiuojama, kad šie pakeitimai tiesiogiai palies maždaug 8 tūkstančius dirbančiųjų. Finansų ir verslo analitikų dėmesį atkreipia faktas, kad beveik 2 tūkstančiai iš šios grupės asmenų yra įmonių vadovai.

Smulkiajame versle ir pradedančiose įmonėse (startuoliuose) yra įprasta praktika, kai steigėjai ar vadovai pirmaisiais veiklos metais sau moka tik simbolinį atlyginimą, tikėdamiesi įmonės augimo perspektyvoje ir taupydami apyvartines lėšas.

Naujoji tvarka tokioms įmonėms reikš papildomą mokestinę naštą lygioje vietoje, o tai, ekspertų vertinimu, gali paskatinti dalį smulkiųjų verslininkų tiesiog pasitraukti iš oficialių pareigų arba stabdyti veiklą.

Išimtys ir terminai

Projekte numatyta, kad socialiai jautrioms grupėms tvarka nesikeis. Už asmenis iki 24 metų, pensininkus, neįgaliuosius bei motinystės ar vaiko priežiūros išmokų gavėjus įmokos ir toliau bus skaičiuojamos nuo faktinio uždarbio. Taip pat lengvatos bus taikomos asmenims, įdarbintiems pagal savivaldybių užimtumo didinimo programas.

Siūloma įstatymo įsigaliojimo data – 2027 m. sausio 1 d. Projektas toliau bus svarstomas Seimo plenarinių posėdžių salėje.

Prognozuojama, kad šis spaudimas sukels atvirkštinį, bumerango efektą

• Iš mokesčių mokėtojų į pašalpų gavėjus: Tie smulkieji verslininkai ar vadovai, kurie dar bandė patys kapstytis ir bent simboliškai prisidėti prie biudžeto, tiesiog oficialiai nutrauks sutartis. Kadangi jie taps „nedirbančiais“, dalis jų tiesiai nueis į Užimtumo tarnybą. Rezultate – valstybė ne tik nebegaus tų buvusių mokesčių, bet pati turės jiems mokėti išmokas, dengti privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) ir suteikti kitas socialines lengvatas.
• Šešėlio skatinimas: Jei verslo idėja vis tiek bus vystoma, procesai tiesiog nusikels į neoficialią erdvę. Vadovas dirbs „visuomeniniais pagrindais“ arba neoficialiai, o valstybė praras bet kokią kontrolę ir skaidrumą.

Tai klasikinis pavyzdys, kaip noras žūtbūt surinkti daugiau mokesčių trumpuoju laikotarpiu sukuria ilgalaikę naštą socialinei sistemai. Užimtumo tarnyba gaus naują klientų bangą iš tų, kurie patys sau kūrė darbo vietas.