infa.lt

Vokietijos kancleris, Frydrichas Mercas
Foto: REUTERS

Vokietijos visuomenėje ir politiniuose sluoksniuose verda diskusijos dėl Baudžiamojo kodekso (BK) 188-ojo straipsnio taikymo, kuris numato specialią teisinę apsaugą politikams nuo įžeidimų, šmeižto ir šmeižikiškų kampanijų.

Šįkart ginčo centre atsidūrė Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz) ir protesto akcijos, nukreiptos prieš pastarųjų mėnesių privalomosios karinės tarnybos (šaukimo) reformą, praneša  „Euronews“ leidinys.

Protesto šūkis virsta „Metų jaunimo žodžiu“

Konfliktas prasidėjo kovo pradžioje Berlyne, kai per demonstraciją prieš karinio šaukimo reformą policija konfiskavo 18-mečio moksleivio plakatą su šūkiu „Merz leck Eier“ (liet. Mercai, laižyk kiaušinius). Analogiškas incidentas vėliau pasikartojo Gysene, kur vietos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pirminio įtarimo „asmenų, dalyvaujančių viešajame politiniame gyvenime, šmeižtu ir žeminimu“.

Teisėsaugos reakcija sukėlė priešingą efektą socialiniuose tinkluose. Interneto naudotojai ir aktyvistai pradėjo masiškai platinti šį šūkį, o „Google Maps“ platformoje dalis valdančiosios CDU partijos būstinių buvo pervadintos į „Eierhaus“ (liet. Kiaušinių namas).

Galiausiai, reaguojant į teisminį persekiojimą, platformos „Reddit“ naudotojai inicijavo akciją, kuria siekiama, kad žodžių žaismas „Mehrzweckeier“ (kuriuo koduojamas minėtas protesto šūkis) taptų oficialiu Vokietijos „2026 metų jaunimo žodžiu“.

Leidykla „Pons Langenscheidt“ patvirtino, kad šis terminas šiuo metu pirmauja tarp pateiktų balsavimui siūlymų.

Pats kancleris F. Merzas interviu leidiniui „Der Spiegel“ pareiškė, kad spaudimas jo atžvilgiu yra beprecedentis: „Jei pažiūrėtumėte, kas ten apie mane platinama, kaip esu puldinėjamas ir juodinamas – nei vienam kancleriui iki manęs nereikėjo nieko panašaus pakelti“, skundėsi jis.

Teisinė cenzūra ar būtina apsauga?

Baudžiamojo persekiojimo banga Vokietijoje suintensyvėjo po 2021 m. atliktos BK 188-ojo straipsnio reformos. Tuomet įstatymas buvo sugriežtintas įtraukiant įžeidimo sąvoką, už kurią numatyta maksimali bausmė iki trejų metų laisvės atėmimo. Svarbiausia pakeitimo nuostata – teisėsaugai leista pradėti tyrimus net ir tuo atveju, jei pats nukentėjęs politikas nekelia pretenzijų ir nepateikia oficialaus skundo.

Dėl šios tvarkos baudos gyventojams pastaruoju metu skiriamos vis dažniau:

• Badene-Viurtemberge vyrui skirta bauda, prilygstanti beveik mėnesio grynajam atlyginimui, už tai, kad jis „Facebook“ komentare kanclerį pavadino „Lügenfritz“ (liet. Melagiu Fricu).
• Heilbrono apygardos teismas skyrė piniginę baudą piliečiui, kuris pavadino F. Merzą „Lackaffe“ (liet. Pasipūtėliu/šventeiva). Po apeliacijos byla buvo nutraukta tik piliečiui sumokėjus nustatyto dydžio baudą.

Politinė takoskyra dėl įstatymo ateities

Dėl BK 188-ojo straipsnio efektyvumo ir suderinamumo su žodžio laisve nuomonės išsiskiria pačioje Vokietijos valdžioje.

Konservatyvusis CDU/CSU blokas kartu su opozicine partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) reikalauja visiškai panaikinti šią teisinę nuostatą. Jų teigimu, įžeidimai prieš politikus turėtų būti tiriami tik tuo atveju, jei nukentėjusysis pats pateikia oficialų skundą, kaip buvo iki 2021 m. reformos.

Žaliųjų partijos atstovas Erikas Marquardtas taip pat remia šio straipsnio naikinimą, akcentuodamas būtinybę išsaugoti žodžio laisvę.

Tuo tarpu Socialdemokratų partija (SPD) griežtai atmeta siūlymus naikinti teisinę apsaugą.

SPD atstovė teisingumo klausimais Carmen Wegge pabrėžė, kad speciali politikų apsauga viešajame gyvenime yra esminė, ir pateikė statistiką: ikiteisminių tyrimų skaičius pagal šį straipsnį šalyje išaugo nuo 2 600 atvejų 2025 metais iki 4 500 atvejų pastaruoju metu.

Galutinis sprendimas dėl „2026 metų jaunimo žodžio“ bus paskelbtas šį rudenį, o pasiūlymai oficialiai renkami iki birželio vidurio.