infa.lt

Europos Komisija šią savaitę ketina priimti sprendimą, kuriuo suteiks išskirtinę pirmenybę Europos palydovinio ryšio operatoriams.

Šiuo žingsniu siekiama apriboti bendrovės „SpaceX“ flagmano „Starlink“, priklausančio Elonui Muskui, plėtrą Europoje. Toks sprendimas rizikuoja sulaukti griežto atsako iš Donaldo Trampo (Donald Trump) administracijos, praneša „Euronews“ leidinys.

Šiuo metu „Starlink“ dominuoja pasaulinėje rinkoje, turėdama daugiau nei 10 000 žemosios orbitos palydovų. Jos artimiausias konkurentas yra „Amazon“ projektas „Kuiper“, neseniai paleidęs savo pirmuosius komercinius palydovus.

Palydovinio ryšio strateginė svarba išryškėjo per Rusijos invaziją į Ukrainą, kai „Starlink“ užtikrino ryšį Ukrainos kariuomenei.

Be to, anksčiau šiais metais Ukrainai pavyko atkovoti apie 400 kvadratinių kilometrų teritoriją po to, kai buvo išjungti tūkstančiai nelegaliai Rusijos naudotų „Starlink“ terminalų.

Nepaisant to, Europos lyderiai vis labiau baiminasi strateginės priklausomybės nuo JAV operatorių, kontroliuojančių šią kritinę infrastruktūrą. Reaguodama į tai, ES kuria savo saugaus palydovinio ryšio sistemą „IRIS²“, o dabar žengia dar toliau – ribos radijo dažnių paskirstymą užsienio kompanijoms.

„Palydovinis ryšys yra pagrindinė mūsų technologinio suvereniteto, saugumo ir gynybos dalis, kaip tai pabrėžia ir „IRIS²“. Kintant geopolitinei situacijai, ES masto palydovinis ryšys tampa atsparumo ir saugumo sinonimu“, – leidiniui teigė EK atstovas technologinio suvereniteto klausimais Thomas Regnier.

Dažnių dalybos ir grėsmė telekomunikacijų verslui

Laukiama, kad Europos Komisija trečiadienį priims sprendimą dėl palydovinių paslaugų operatorių atrankos 2 GHz radijo dažnių juostoje – tai vienintelė ES lygmeniu suderinta dažnių juosta. Nuo 2009 metų ši sritis buvo paskirta dviem Europos operatoriams: „Viasat“ ir „EchoStar“.

Iki šiol šie dažniai naudoti ribotai – pavyzdžiui, skubios pagalbos skambučiams išmaniaisiais telefonais, kai nėra mobiliojo ryšio. Tačiau tobulėjant technologijoms, Komisija planuoja išplėsti šių dažnių naudojimą tiesioginiam palydoviniam ryšiui su įrenginiais (direct-to-device). Tai leistų išmaniesiems telefonams jungtis tiesiai prie kosminių palydovų.

Jei prie šių dažnių būtų prileistos „SpaceX“ ar „Amazon“ kompanijos, jos taptų tiesioginiais Europos mobiliųjų operatorių konkurentais, galinčiais paversti antžeminę infrastruktūrą pasenusia.

Todėl būsimas sprendimas bus palankus Europos palydovų operatoriams, su kuriais vietinės telekomunikacijų bendrovės nori bendradarbiauti, nes nemato jų kaip tiesioginės grėsmės savo verslo modeliui.

Šis sprendimas priimamas likus savaitei iki EK Technologinio suvereniteto paketo pristatymo, kuriuo siekiama panaikinti ES priklausomybę nuo užsienio technologijų tiekėjų.

JAV perspėjimas ir vidaus ginčai dėl gynybos

Šis žingsnis gali sukelti Vašingtono įniršį. D. Trampo administracija itin griežtai gina JAV įmonių interesus užsienyje. Kovo mėnesį vykusiame „Mobile World Congress“ renginyje JAV Federalinės ryšių komisijos (FCC) pirmininkas Brendanas Carras jau perspėjo ES netaikyti protekcionizmo.

„Europa turi savo nacionalinius palydovų lyderius, kurie vykdo didelį verslą JAV. Mes visi gavome naudos iš sąžiningo ir nešališko požiūrio. Jei Europa primygtinai reikalaus eiti kosminio suvereniteto keliu, kuris išstumia ne žemyne įsikūrusius tiekėjus, tuomet JAV turės į tai atsižvelgti taikydama abipusį režimą“, – įspėjo B. Carras.

Visgi EK tikisi, kad blogiausio scenarijaus bus išvengta, nes praėjusią savaitę ES ir JAV politikai pasiekė susitarimą dėl prieštaringai vertinamo prekybos sandorio.

Be geopolitinio spaudimo, Komisijos viduje vyksta kova ir dėl komercinių bei karinių interesų suderinimo.

Skaitmeninės politikos vadovė Henna Virkkunen palaiko telekomunikacijų operatorių interesus, tuo tarpu kosmoso ir gynybos komisaras Andrius Kubilius reikalauja, kad dalis šių dažnių būtų rezervuoti karinėms reikmėm ir sistemai „IRIS²“.

Praėjusią savaitę duotame interviu „Financial Times“ A. Kubilius spaudė išskirti dažnių rėžį būtent gynybos aplikacijoms, o tai sukelia papildomą įtampą tarp ES sprendimų priėmėjų, bandančių subalansuoti ribotus radijo išteklius.