infa.lt

Foro: Virginia Mayo / AP

Europos Komisija siekia pasinaudoti Vokietijos pramonę ištikusia krize, kad įtikintų Berlyną suteikti Briuseliui griežtesnius įgaliojimus apsaugoti ES ekonomiką nuo pigaus kiniško importo.

Kaip praneša leidinys „Politico“, remdamasis keturiais Europos diplomatais ir pareigūnais, Briuselis tikisi, kad dabartinėmis lėto ekonomikos augimo sąlygomis Vokietijos kancleriui Frydrichui Mercui (Friedrich Merz) bus sunku išlaikyti ankstesnę šalies poziciją, saugančią prekybos ryšius su Pekinu.

Esami ES santykiai su Kinija „kainuoja nemažai darbo vietų Europoje ir kelia pavojų klestėjimui“, teigia Europos Parlamento delegacijos ryšiams su Kinija pirmininkas Enginas Eroglu, vadindamas šią situaciją netvaria.

Europos priklausomybė nuo kiniškų komponentų, retųjų Žemės metalų ir kitų būtinųjų prekių pastaraisiais metais tik gilėjo, o pramonės darbo vietos kėlėsi už jos ribų. Ekspertai įspėja, kad bet kokios tikslinės priemonės prieš Kiniją išprovokuos atsakomąsias Pekino reakcijas, kurios trumpuoju laikotarpiu gali dar labiau pagilinti pramonės problemas.

Strateginiai planai ir Vokietijos susiskaldymas vidaus politikoje

Europos Komisija jau yra parengusi „ryžtingesnės ir efektyvesnės prekybos gynybos politikos“ planus, kuriais siekiama paspartinti vadinamojo „gamybos pertekliaus instrumento“ kūrimą. Šis įrankis leistų sumažinti valstybės subsidijuojamų kiniškų prekių srautą rinkoje.

Komisijos vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho patvirtino, kad gegužės 29 d. numatytos aukščiausio lygio pareigūnų diskusijos yra būtinos geopolitinių ir geoekonominių iššūkių fone, siekiant suformuoti bendrą europinį požiūrį.

Vokietijos automobilių, švariųjų technologijų ir chemijos sektoriai išlieka itin priklausomi nuo Kinijos rinkos bei kritinių medžiagų tiekimo.

Tuo pat metu pramonės nuostoliai šalyje yra akivaizdūs: bendrovės EY analizės duomenimis, praėjusiais metais Vokietija prarado apie 124 100 pramonės darbo vietų, o nuo 2019 metų išnyko kas dvidešimta darbo vieta pramonėje.

Šalies gamybos sektorius patiria didžiulį spaudimą ir dėl aukštų energijos kainų, kurias išprovokavo karas Irane.

Ši ekonominė situacija stiprina opozicinės partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pozicijas nacionalinėse apklausose. Tuo tarpu tik 15% vokiečių yra patenkinti dabartine F. Merco centristine koalicija, o pats kancleris praėjusią savaitę profsąjungų suvažiavime buvo nušvilptas, bandydamas pristatyti ekonomines reformas.

Atsargi taktika ir derybos

Vokietijos valdančioji Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) bei šalies pramonė šiuo klausimu lieka pasidalijusios:

• Stambios korporacijos, tokios kaip „Siemens“, BASF, „Mercedes“, BMW ir „Volkswagen“, baiminasi Kinijos atsakomųjų priemonių.
• Tiekėjai ir gamybos sektoriaus asociacijos (pavyzdžiui, VDMA) reikalauja skubių ES veiksmų, nes Kinija rinkos dalį perima nesąžiningais būdais.

Siekdama rasti kompromisą, Europos Komisija siūlo ne visuotines priemones, o atskirų, konkretiems atvejams pritaikomų priemonių paketą, kuris būtų priimtinesnis Berlynui.

Per savo pirmąjį vizitą Kinijoje balandžio mėnesį Frydrichas Mercas jau iškėlė Kinijos prekių dempingo ir valiutos devalvavimo klausimus šalies lyderiui Xi Jinpingui. Kitą savaitę į Kiniją vyks Vokietijos ekonomikos ministrė Katherina Reiche, kuri sieks pozicionuoti šalį kaip patikimą prekybos partnerę, nepaisant augančio nepasitenkinimo dėl dempingo.

Politinė aklavietė ir ateities prognozės

Daugelis politikos analitikų pastebi, kad dabartinė situacija spaudžia F. Mercą į kampą, kur pasirinkimo galimybės yra itin ribotos. Ekspertų vertinimu, ilgalaikiam Vokietijos pramonės konkurencingumo atkūrimui ir gamyklų išsaugojimui reikalingi radikalūs sprendimai dėl stabilių bei pigių energijos išteklių, ant kurių buvo pastatyta visa Vokietijos ekonomika.

Kadangi karo Irane pasekoje alternatyvių energijos šaltinių rinkoje fiziškai beveik neliko, Berlynas anksčiau ar vėliau bus priverstas priimti pragmatiškus sprendimus dėl santykių su didžiausiais resursų tiekėjais, įskaitant Rusiją. Kaip tai vakar padarė Didžioji Britanija

Vis dėlto prognozuojama, kad F. Merco administracija gali pabijoti žengti tokius drastiškus užsienio politikos žingsnius, baimindamasi visiškos politinės izoliacijos Briuselyje. Tokiu atveju, jei kancleris pasirinks nuolaidžiavimo Europos Komisijos spaudimui kelią ir pritars naujiems prekybos ribojimams prieš Kiniją, tai gali tik pagilinti pramonės krizę šalies viduje.

Tokia politinė baimė ir delsimas priimti esminius ekonominius sprendimus, analitikų teigimu, tiesiogiai stiprina opozicinės „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pozicijas. Kadangi ši partija atvirai deklaruoja pramonės interesų pirmenybę prieš tarptautinius susitarimus, F. Merco dvejonės ginti Vokietijos ekonominį suverenitetą gali tapti lemiamu faktoriumi, leisiančiu AfD perimti politinę iniciatyvą ir laimėti artėjančius rinkimus, o pačiam kancleriui tai reikštų neišvengiamą pralaimėjimą.

Gegužės 29 d. Europos Komisijos vadovai aptars planus Kinijos prekybos atžvilgiu, o birželio 18–19 d. jie bus pateikti ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.