infa.lt

Šiukšlės miške | infa.lt nuotr.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektą.

Juo siūloma įvesti finansinį atlygį šiuo metu savanoriškais pagrindais dirbantiems neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams.

Projekto autoriaus teigimu, materialinis skatinimas padidintų visuomenininkų įsitraukimą ir sustiprintų aplinkos apsaugos kontrolę šalyje.

Oficialūs iniciatyvos motyvai ir statistika

• Mažėjančios pajėgos: Nuo 2017 metų, kai Seimas apribojo neetatinių inspektorių teises, jų gretos šalyje sumažėjo nuo buvusių 700 iki 420 asmenų.
• Augantis krūvis: Per pastaruosius trejus metus (2023–2025 m.) pranešimų apie aplinkosauginius pažeidimus skaičius Lietuvoje išaugo 53 proc. (nuo 9,5 tūkst. pranešimų 2023 m. iki daugiau nei 14,6 tūkst. skambučių 2025 m.).
• Kontrolės trūkumas: Aplinkos apsaugos departamentas nuolat susiduria su etatinių darbuotojų stygiumi ir nepajėgia operatyviai reaguoti į visą informaciją. Nors per 2026 m. pirmąjį ketvirtį pareigūnai atliko 632 reidus ir nustatė 247 pažeidimus, resursų trūksta.
• Finansavimas: Skaičiuojama, kad neetatinių inspektorių darbo apmokėjimui metams prireiktų apie 400 000 eurų. Šias lėšas siūloma paimti iš valstybės biudžeto įplaukų, gautų už parduotus mėgėjų žvejybos leidimus.

Ką tai reiškia praktiškai? (Analizė ir įgyvendinimas)

Nors idėja skatinti savanorius skamba patraukliai, bandymas neetatinius aplinkosaugininkus paversti „pusiau etatiniais“ darbuotojais sukuria rimtų teisinių, finansinių ir vadybinių problemų, kurios pranešime nutylimos, o paties projekto duomenys nepaskelbti.

1. Savanorystės principo iškraipymas ir teisinė painiava

Įvedus užmokestį už darbo valandas, neetatiniai inspektoriai teisiškai nustoja būti savanoriais visuomenininkais. Kyla esminiai klausimai:

• Kaip bus apskaitomos jų darbo valandos, jei žmogus nusprendžia „patykoti brakonierių“ naktį?
• Kas kontroliuos jų darbo kokybę ir laiko apskaitą, kai jie nėra susieti standartinėmis darbo sutartimis?
• Kas prisiims teisinę atsakomybę už jų saugumą reidų metu, jei jiems mokamas oficialus atlygis?

Šis modelis sukuria hibridinę sistemą, kurioje privatūs asmenys gauna valstybės pinigus už funkcijas, kurias turėtų atlikti atestuoti, pilnas teises ir atsakomybę turintys valstybės pareigūnai.

2. Finansavimo modelio trapumas (Žvejų pinigų perskirstymas)

Siūlymas projektą finansuoti iš mėgėjų žvejybos leidimų lėšų yra problemiškas.

Šie pinigai pagal dabartinę logiką yra tiksliniai – jie skirti vandens telkinių žuvinimui, aplinkos tvarkymui ir žuvų išteklių atkūrimui.

Atėmus 400 000 eurų iš šio fondo tam, kad būtų sumokėta neetatiniams darbuotojams (kurie saugo ne tik žuvis, bet ir miškus ar pramoninę taršą), nukentės tiesioginis gamtos išteklių atkūrimas.

3. Kodėl tai neišspręs sisteminės problemos?

Tikroji priežastis, kodėl neetatinių inspektorių skaičius sumažėjo beveik perpus, yra ne atlyginimo stoka, o teisių atėmimas. 2017 m. apribojus jų galias (pavyzdžiui, teisę savarankiškai surašyti protokolus ar stabdyti pažeidėjus be etatinių pareigūnų buvimo), šis darbas prarado efektyvumą ir prasmę.

Net ir mokant nedidelį užmokestį, neetatinis inspektorius be realių pareigūno galių lieka tik „stebėtoju“, kuris pranešęs apie pažeidimą vis tiek turi laukti atvykstančio etatinių pareigūnų pajėgų ekipažo.

Reziume: L. Jonausko siūlymas yra labiau politinis bandymas išspręsti chronišką Aplinkos apsaugos departamento darbuotojų trūkumą svetimomis rankomis. Užuot didinus atlyginimus profesionaliems valstybės pareigūnams ir pildžius tuščias etatinas vietas, bandoma sukurti pigesnę, bet teisiškai neaiškią „samdomų visuomenininkų“ schemą, kuri iš esmės nepakeis kontrolės kokybės, o tik sukurs papildomą biurokratiją apskaitant jų „darbo valandas“.