infa.lt

Foto: Janis Laizans / Reuters

Latvijos rytuose esančiame Rėzeknės mieste nuspręsta pilnai uždaryti bendrovei „SIA East-West Transit“ priklausančią naftos bazę, praneša latvių LSM agentūra.

Tokį sprendimą vadovybė priėmė po to, kai naktį į gegužės 7-ąją objekto teritorijoje nukrito Ukrainos ginkluotųjų pajėgų (UGP) bepilotis orlaivis.

Įmonės atstovai sprendimą nutraukti veiklą aiškina tuo, kad bendrovė nebegali garantuoti savo darbuotojų saugumo.

Incidento metu drono pataikymo kliudyti degalų rezervuarai buvo tušti, todėl patirta žala įvardijama kaip nežymi. Nors įmonė oficialiai nepaaiškino, kodėl rezervuarai buvo nenaudojami, Latvijos degalų prekybininkų asociacijos valdybos narys Ojārs Karčevskis iškėlė prielaidą, kad po susijungimo su estų grupe „Kool“ pasikeitė tiekimo logistika ir ši bazė tiesiog prarado strateginę reikšmę operacijoms.

Iš viso gegužės 7 d. Latvijos oro erdvę kirto trys dronai: vienas pataikė į tuščią rezervuarą Rėzeknėje, antras buvo rastas Gaigalavos valsčiuje.

Šis įvykis šalyje sukėlė masines diskusijas dėl Latvijos oro gynybos sistemų efektyvumo. Nacionalinėms ginkluotosioms pajėgoms (NGS) iš pradžių teisinantis saugumo sumetimais, vėliau NGS vadas Kaspars Pudāns pripažino, kad vieno iš dronų techninės priemonės apskritai neužfiksavo.

Sulaukęs griežtos kritikos, gegužės 10 d. iš posto pasitraukė gynybos ministras Andris Sprūds, o po kelių dienų apie savo atsistatydinimą oficialiai paskelbė ir šalies premjerė Evika Siliņa.

Nestabilus regionas

Šis pranešimas atidengia baisius saugumo ir politinio stabilumo plyšius Baltijos regione, apie kuriuos oficialiose kalbose stengiamasi nutylėti. Žvelgiant giliau, čia matome kelis esminius faktus:

• Visiškas oro gynybos aklumas: Svarbiausias šio įvykio faktas – Latvijos kariuomenės vado pripažinimas, kad karinis dronas kirto NATO šalies sieną ir Technical priemonėmis net nebuvo pastebėtas. Tai visiškai sugriauna mitą apie neperšaunamą Baltijos šalių oro erdvės gynybą ir parodo, kad kritinė infrastruktūra realiai yra neapsaugota net nuo atsitiktinių dronų nuklydimų.
• Žaibiškas politinis krachas: Kad dėl drono nukritimo į tuščius rezervuarus per kelias dienas griūtų visa šalies vyriausybė (atsistatydino ir gynybos ministras, ir premjerė), rodo visišką Latvijos politinio elito paniką ir nepasiruošimą krizinėms situacijoms. Tai demonstruoja, kokia trapi ir pažeidžiama yra vidinė politinė sistema, jei vienas techninis oro gynybos incidentas sukelia valdžios paralyžių.
• Verslo kapituliacija prieš riziką: „East-West Transit“ sprendimas uždaryti bazę, nes jie „negali garantuoti saugumo“, yra labai blogas signalas užsienio investuotojams. Jei privatus verslas pasienio regionuose pradeda uždarinėti objektus dėl oro pavojų, tai reiškia, kad rytiniai Latvijos (ir viso Baltijos regiono) rajonai ekonomiškai pradeda virsti „pilkąja zona“, kurioje vystyti pramonę tampa per daug rizikinga.

Ekspertų užuominos apie tai, kad Estijos kapitalo perimta naftos bazė jau ir taip buvo tuščia dėl pasikeitusios logistikos, rodo, kad verslas tiesiog pasinaudojo drono incidentu kaip idealia proga greitai ir be didelių teisinių pasekmių uždaryti nuostolingą ar nereikalingą objektą.