infa.lt

ECB prieš naftos šoką: kai vaistai netinka ligai

INFA.LT
2026.05.15 00:16
ECB, euras ir energetikos krizė

Foto: infa.lt / DI

Europos Centrinis Bankas atsidūrė keblioje padėtyje. Infliacija euro zonoje šoktelėjo iki 3%, energijos kainos kyla dėl karo Artimuosiuose Rytuose, o birželio mėnesį gali būti pakeltos palūkanų normos. Logika aiški – infliacija auga, vadinasi reikia veikti, rašo „Politico“ leidinys.

Bet ar tai tinkamas vaistas šiai ligai?

Pasiūlos šokas – ne paklausos

Dabartinė infliacija kyla ne todėl, kad europiečiai per daug išleidžia. Ji kyla todėl, kad nafta brangsta dėl karo, infrastruktūra suniokota, o Hormuzo sąsiaurio maršrutai – nesaugūs.

Palūkanų normos kėlimas veikia paklausą – brangesnės paskolos stabdo vartojimą ir investicijas. Tai logiškas įrankis kai ekonomika perkaista. Bet šiuo atveju ekonomika neperkaista – ji kenčia nuo išorinio smūgio.

Palūkanų kėlimas neatidaro Hormuzo sąsiaurio. Neatstato naftos infrastruktūros. Nepadidina energijos pasiūlos. Jis tiesiog smogs silpnai ekonomikai antrą kartą.

2022 metų šešėlis

ECB bijo pakartoti 2022 metų klaidą “ tada laukė per ilgai, infliacija peršoko 10 proc. Maltos centrinio banko vadovas Aleksandras Demarco, vienas nuosaikesnių ECB narių, šią savaitę signalizavo palaikymą palūkanų kėlimui. Jo argumentas: negalima leisti energijos kainoms išplisti į platesnę infliaciją ir kelti darbo užmokesčio lūkesčius.

Argumentas pagrįstas. Bet situacija iš esmės skirtinga. 2022 metais infliacija buvo ir pasiūlos, ir paklausos šokas — po COVID’o ekonomika atgijo sparčiai, vartojimas šovė aukštyn. Dabar augimo nėra – yra silpna ekonomika ir išorinis energetikos krizės smūgis.

Dilema be gero sprendimo

ECB nariai patys tai pripažįsta — netiesiogiai. Demarco sutinka, kad palūkanų kėlimas silpnos ekonomikos sąlygomis kelia recesijos riziką. Kiti nariai — de Guindos, Villeroy de Galhau, Stournaras – ragina palaukti ir rinkti daugiau duomenų.

Ekonomistų nuomonės išsiskiria. Berenbergo vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas teigia: esant silpnam augimui ir augančiam nedarbui, darbuotojai vargu ar galės iškovoti pernelyg didelius atlyginimų padidėjimus, o įmonės – perkelti visas išlaidas vartotojams.

Iš esmės ECB stovi prieš klausimą, į kurį monetarinė politika neturi gero atsakymo: ką daryti kai vienu metu kyla infliacija ir smunka ekonomika?

Kaina, apie kurią tylima

Europa susiduria su klausimu, kurį užduoti viešai vengiama, tačiau kuris kabo ore: rusų dujų ir naftos atsisakymas buvo politinis sprendimas, priimtas vertybių vardan. Tai suprantama. Tačiau energetikos kainų augimas, kurį dabar bando tramdyti ECB palūkanų kėlimu, yra iš dalies to paties sprendimo pasekmė.

Tai ne argumentas už ar prieš – tai ekonominė aritmetika. ES moka už savo pasirinkimą. Sąžininga politika reikalauja to pasirinkimo kainą įvardinti atvirai, o ne slėpti ją už ECB sprendimų.

Alternatyvų kaina

Europa turi ribotų alternatyvų – Norvegijos dujos padeda, bet nepadengia viso poreikio. SGD iš JAV ir kitų tiekėjų yra prieinama, bet žymiai brangesnė. Tiekimo grandinės ilgesnės, infrastruktūra nepritaikyta tokiam mastui per trumpą laiką.

Svarbiausia – šios alternatyvos tinkamos susitraukusiam vidaus vartojimui, bet visiškai nepakeliamos eksportuojančiai pramonei. Pramonė negali tiesiog „mažiau vartoti“ – ji arba gamina konkurencingai, arba neišgyvena. Kai energija brangsta, o konkurentai Azijoje moka mažiau – tai ne teorija. Tai gamyklų uždarymas.

Kas iš tikrųjų reikalinga

Palūkanų normos – tai pinigų politikos įrankis. Energetikos krizė – tai struktūrinė ir geopolitinė problema. Ją sprendžia diversifikuoti tiekimo šaltiniai, energetinis savarankiškumas, ES kapitalų rinkų integracija – procesai, kurie juda lėtai ir sunkiai.

ECB gali kelti palūkanas. Gali jų nekelti. Bet nei vienas sprendimas nepadidins energijos pasiūlos. Klausimas tik kiek papildomos žalos padarys netinkamas vaistas.

Europa šiandien neturi gero atsakymo į energetikos krizę. Tol, kol Hormuzo sąsiauris lieka uždarytas, o alternatyvos – per brangios pramonei, ECB sprendimai yra tik simptomų gydymas. Tikrasis klausimas, kurio niekas viešai neužduoda: kiek laiko Europa gali sau leisti mokėti šią kainą?

Parengė: Klaudija

→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt

→ Naujienlaiškis

→ Visa naujienų juosta >>

žiūrėjo 105

Žymos:

Komentarų: 0

Rašyti komentarą


Taip pat skaitykite:

Naujienlaiškio Prenumerata


Laikrodis

Apklausa

Ar pritariate visuotiniam privalomos karo tarnybos įteisinimui?


Rodyti rezultatus

Loading ...

Kūno masės ir ūgio indekso (KMI) apskaičiavimas

    Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

Algimantas Rusteika. Politinė neviltis – kaip prekė

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

Europos Sąjunga ekskomunikuoja savo piliečius: sankcijos be teismo, be kaltinimo, be vilties

komentarai 4 Skaityti visą įrašą
    Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

Jolanta Blažytė. Taika per stiprybę ar karas per trydą?

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius.  Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Gintaras Furmanavičius. Kokie reikalai su Krymo tiltu?

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

Kiek gyvenimo atiduodame mokesčiams

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

Tęsinys: Informacinis badas, augimo iliuzija ir sisteminis disonansas

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Algimantas Rusteika. Labas rytas, Lietuva

Komentarų: 0 Skaityti visą įrašą
    Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

Algimantas Rusteika. Lietuvio vidinis monologas (Metai iki pirmojo pogromo)

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Linas Karpavičius. Dar kartą apie didžiausią, bet ne vienintelį dirbtinai sukurtą mitą.

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

Apie „piktą raganą, miegančiąją gražuolę ir „gerąją fėją“ (alegorija)

komentarai 2 Skaityti visą įrašą
    Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

Gintaras Furmanavičius. Apie žymiausio Lietuvos anūko veiklos palikimą

komentarai 3 Skaityti visą įrašą
    Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Įstatymas nevaisingų porų vardu – toms, kurios nėra nevaisingos. Partnerystė pro šonines duris

Komentarų: 1 Skaityti visą įrašą
    Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

Valdžia efektyvina privataus verslo [su]valdymą: Pinigų užteks visiems!

komentarai 3 Skaityti visą įrašą

taigi, keičiasi epocha, pati sistema griūva, globalizmas braška - nereikės jų versti, patys subyrės... ateis...

V

kazkokie kliedesiai. susirenka psichiniai loigoniai ir kliedi. ir kodel juos vadina lyderiais? taigi padugnės ir...

Hmm

Gal būtų ir nieko, bet kiek Vėgėlė blaškėsi per partijas ir vis jam kažkas negerai,...

Čia ką jie planuoja, dar nereiškia, kad tas planas bus įgyvendintas, nes iki 28-jų pačios...

kartojant propagandonine klise apie USSR,deretu zinoti,kad laisves ten buvo milijona kartu daugiau! Dar yra tada...

pelno mokescio,nes turtingiausi gi vargsai! Ir dar kam nors neaisku,ka atstovauja sitie i6gamos ir ka...

gelbeti "tauta",atsiprasant,savo noru pasirinkusia vergija!? Juk niekas neverte!...