infa.lt

Laurynas Kasčiūnas | tsajunga.lt nuotrauka

Pastaraisiais metais Lietuvos televizijos kanaluose pastebimas gerokai išaugęs transliuojamos rusiškos produkcijos kiekis. 2007 m. per vieną sausio mėnesio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, tuo tarpu 2016 m. – 151 valandą, 2017 m. – 198 valandas. Daugiausia tai Rusijoje sukurti serialai.

Visuomenės informavimo įstatyme tarp televizijos programoms keliamų reikalavimų yra numatyti programų turinio kilmės limitai. Pagal šio įstatymo 38 straipsnio 8 dalį, televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams.

Administracinių nusižengimų kodekso 124 straipsnyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už reikalavimų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių dalies transliuojamose televizijos programose ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloguose nesilaikymą. Už tai numatytas įspėjimas arba bauda nuo 140 iki 600 eurų televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims. Tačiau Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) negali taikyti administracinės atsakomybės už minėto Visuomenės informavimo įstatymo straipsnio pažeidimą, kol šio reikalavimo vykdymas yra apibrėžtas sąlyga „kai tai įmanoma“.

„Daryti išvadą, kad ne visose televizijos programose yra laikomasi Visuomenės informavimo įstatymo 38 straipsnio 8 dalyje nustatyto reikalavimo, nėra teisinio pagrindo, nes šio straipsnio vykdymas yra apibrėžtas sąlyga „kai tai įmanoma“. Kad išvengtume įstatymo interpretavimo, įregistravome Visuomenės informavimo įstatymo pataisą, kurioje neliktų žodžių junginio „kai tai įmanoma“, sukuriančio galimybę išsisukti nuo įstatymo reikalavimo taikyti rusiškos produkcijos transliavimo limitą“, – sako Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, vienas iš įstatymo projekto iniciatorių Laurynas Kasčiūnas.

Įstatymo projektą kartu rengusių Seimo TS-LKD frakcijos narių Jurgio Razmos ir Vytauto Kernagio nuomone, iš pažiūros nereikšminga techninė detalė sukuria prielaidas išvengti įstatymo imperatyvo. Todėl siekiama minėtą žodžių junginį išvis naikinti, sukuriant aiškią teisinę aplinką tiek įstatymo vykdytojams, tiek kontroliuotojams.

Parlamentarai neslepia siekio, kad toks teisinis reguliavimas skatintų pagrindinius šalies transliuotojus realiai daugiau laiko skirti Europos kūriniams, sudarytų galimybę žmonėms gauti daugiau įvairiapusiškesnės ir kokybiškesnės televizinės produkcijos bei stiprintų Lietuvos integraciją į Europos kultūrinę ir informacinę erdvę.

2017 m. kovo mėnesį LRTK atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalį (35,5–38 proc.) bendro televizijos programos laiko per savaitę ir maždaug pusę (44–49 proc.) per dieną rusiškai produkcijai skiria du šalies televizijos kanalai. Tuo tarpu Europos kūriniams (išskyrus lietuviškus) tie patys du televizijos kanalai skiria 15–22 proc. eterio laiko per savaitę ir 10–14 proc. per dieną.