infa.lt

Suomijos finansų ministrė Riikka Purra
Foto: Tina Lundán / Yle

Suomijos finansų ministrė Riikka Purra šeštadienį pripažino, kad šalies viešieji finansai patiria „itin didelį spaudimą“, rašo suomių „Yle“ leidinys.

Vyriausybės paskelbtas 2027–2030 m. fiskalinis planas rodo pavojingą tendenciją – skolos ir BVP santykis nenumaldomai artėja prie 90% ribos (2025 m duomenimis buvo 88,5% nuo BVP).

Pagrindinės neigiamo „pelno“ priežastys:

• Struktūrinis sąstingis: Be išorinių sukrėtimų, šalį alina didelis nedarbas, beveik nulinis ekonomikos augimas ir sparčiai senstanti visuomenė.
• Drastiški pjūviai: Vyriausybė priversta mažinti išlaidas socialinei ir sveikatos apsaugai 240 mln. eurų. Didinami sveikatos priežiūros centrų mokesčiai.
• Paramos verslui pabaiga: R. Purra teigimu, naujų paramos priemonių verslui nebus – akcentuojamas perėjimas prie grynų rinkos mechanizmų, pripažįstant, kad Suomijos privatus sektorius yra per mažas išlaikyti valstybę.

Biudžeto „aklavietė“: Pensijos, socialinė apsauga, sveikatos priežiūra ir gynyba suryja didžiąją dalį biudžeto. Ministrės teigimu, opozicijos reikalavimai neliesti šių sričių yra „matematiškai neįmanomi“.

Ministrė negailėjo kritikos buvusiai centro kairiųjų vyriausybei, apkaltindama ją pertekliniais įsipareigojimais ir mokesčių mokėtojų pinigų švaistymu (kaip pavyzdį pateikdama lengvatas elektriniams dviračiams), kol bazinės paslaugos liko be finansinio pagrindo.

Skaičiai baugina ne tik Suomijoje

Europos „sunkiasvoriai“ jau seniai peržengė bet kokias protingas valstybinės skolos ribas.

Prancūzija, Italija ir Ispanija dabar yra pagrindinės euro zonos galvos skausmo priežastys, o jų skolų „kalnai“ pasiekė istorinį lygį.

Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, situacija su trilijoninėmis ES šalių skolomis atrodo būtent taip:

Geopolitinis skolos skerspjūvis

Kodėl tai yra „kritinis taškas“?

• Trilijonierių klubas: Prancūzija ir Ispanija oficialiai įsitvirtino „3 trilijonierių klube“. Tai reiškia, kad jų skola yra tokia didelė, jog net minimalus palūkanų normų svyravimas rinkose sukuria milijardines papildomas išlaidas vien skolos aptarnavimui.
• Prancūzijos paralyžius: Prancūzija peržengė kritinę 110% BVP ribą. Briuselis jau taiko jai padidinto deficito procedūras, tačiau Paryžius, draskomas vidinių politinių riaušių, tiesiog nepajėgia apkarpyti išlaidų be pavojaus sukelti pilietinį karą gatvėse.
• Ispanijos stabilumo iliuzija: Nors Ispanija rodė kiek geresnį augimą nei Vokietija, jos skola nominalia išraiška (eurais) peršoko 3 trilijonų ribą. Tai bomba su laiko degikliu, nes didžioji dalis šios skolos yra priklausoma nuo ECB (Europos Centrinio Banko) paramos, kuri nebėra begalinė.

Matematika negailestinga:Kai didžiosios ES ekonomikos skęsta trilijoninėse skolose, o Suomija karpo sveikatos apsaugą, pažadai Kijevui ir „žaliojo kurso“ planai vis labiau atrodo kaip politinė savižudybė arba paskutiniai „va bank“ statymai.

Lietuvos padėtis šiame fone atrodo truputį geriau – valstybinė skola siekia 33, 259 mlrd eurų (39,8 proc BVP), tačiau bendros blogos padėties fone, perspektyvų jai mažėti kol kas nenusimato.