2026.04.09 12:46
Vyriausybė patvirtino naujas migracijos politikos gaires, kurios popieriuje atrodo kaip gražus planas gelbėti Lietuvą nuo demografinės duobės.
Tačiau pažvelgus į paskelbtą tekstą giliau, tampa aišku: tai ne strategija, o bandymas užlopyti prakiurusį laivą svajonėmis apie vakariečius specialistus ir mistinį lietuvių emigrantų grįžimą.
ES specialistų miražas: Kodėl jie turėtų čia važiuoti?
Gairėse prioritetas teikiamas aukštos kvalifikacijos ES piliečiams. Tačiau būkime atviri: koks aukščiausio lygio inžinierius iš Vokietijos ar architektas iš Nyderlandų pasirinktų „ES užkampį“, esantį tiesiogiai prie pat neramios sienos?
Į Lietuvą važiuoja tie, kurių šalyse situacija dar prastesnė.
Tikėtis, kad vakariečiai staiga užpildys mūsų darbo rinką tik todėl, kad mes taip surašėme popieriuje, yra visiškas atitrūkimas nuo realybės.
Meduolis emigrantams, kurio nėra
Valdžia vėl kalba apie ryšį su diaspora ir skatinimą grįžti. Bet koks tas meduolis?
Emigrantai negrįžta dėl gražių lozungų. Jie grįžta tada, kai jaučia stabilumą.
O kokį stabilumą mes turime šiandien?
Demografinė duobė: Priežastis ne imigracijoje
Svarbiausias akcentas, kurį valdžia linkusi nutylėti: demografinė duobė užpildoma ne imigrantais, o sudarant sąlygas saviems žmonėms jaustis saugiai.
Tikrasis saugumas – tai galimybė planuoti savo gyvenimą 20 metų į priekį. Lietuvoje gi, įstatymai keičiasi su kiekviena nauja valdžia ar net dažniau, todėl planuoti čia šeimą tampa panašu į lošimą kazino.
Reziume: Kol verslas skųsis pigios darbo jėgos trūkumu, o valdžia rašys gaires apie „saugius specialistus“, pagrindinė problema liks neišspręsta. Žmonės gimdo vaikus ir grįžta į tėvynę ne dėl gairių, o dėl pasitikėjimo valstybe.
Kol mes gyvensime režimu „nuo reformos iki reformos“, jokios migracijos gairės neužpildys tų tuščių vietų, kurios atsirado dėl stabilumo stokos.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt


172


Vietinis gyventojas visą gyvenimą skolingas valdžiai, moka didžiausius mokesčius, už tai turi galimybę, tiesa, ne visi, užsirašyti į eilę, į eilę pas gydytoją, po metų ar trijų. Migrantas, čia nemokėjęs jokių mokesčių, atvykęs gauna nemokamai būstą, vienkartinę pašalpą virš 1000eur, taksi paslaugas 2-3 kart per savaitę nemokamai, ir kasmėnesinę išmoką 800-1000eur, maždaug, priklausomai nuo savivaldybės. Jei jam ar jai norisi dirbti, mokesčių išvengia visapusiškai, nes jiems įstatymuose numatytos spragos ir jų šalinti jau daug metų nesiima jokia valdžia. Visos medicininės, socialinės paslaugos iškart nemokamai ir be eilių, blogiausiu atveju reik palaukti dieną- dvi. Taip pat reabilitacijos, sanatorijos ir panašiai. Socialiai jie apdrausti nemokamai. Ypač tam pasitarnauja konservatorių- žydų valdžia. Ir visi buvusieji parlamente, žinybų lygiu, tam tyliai pritaria. Išvadas patys pasidarykit.
Imigrantų priėmimas tokiomis sąlygomis – tai Lietuvos naikinimas. Dar nepamirškime paminėti, kad imigrantui pareiškus norą įsidarbinti, darbo birža už darbdavį sumoka berods jam pusę atlyginimo. Imigrantai – tai ne pigi darbo jėga – tai brangiai visiems mokesčių mokėtojams kainuojantys išlaikytiniai.
saugumas?
o koks buvo saugumas karo metu?
mano tėvai gimė per karą, ir ka?
tuomet moterys gimdė po 8 vaikus, kai saugumo nebuvo nei kvapo.
nebuvo skalbimo mašinų, visi jau užmiršo ką reiškia skalbti rankomis.
nebuvo pašalpų, nebuvo net centrinio šildymo, ar vaiko pinigų.
nebuvo komforto , be kurio dabar niekas jau negali.
ir moterys vistiek gimdė.
gimdė net per apšaudymą, ar vagone kuris dardejo i Sibirą.
nes nebuvo beprotisko vartojimo kulto ir satanizmo, tarnystes velniui.
nebuvo dešimčių tūkstančių abortų per metus, kurios padaro moteris kanibales, kurios išmuša savo nuosavą kūdikį.
Taip Jinas, šį kartą tu teisus visu 100%. Mano močiutė per karą pagimdė 5 vaikus, vokiečiai atsitraukdami sudegino namus, šeima pabėgo į mišką, na, kad vokietys į vokietiją darbams neišvežtų. taigi tėvukas iškasė žeminę ir taip jie išgyveno. Pats mietan 2000 metais atvariau plikas basas, pasikolinau nuomai, ant porolono 3metus miegojome, lovai babkių nebuvo, žmona mokėsi aš dirbau, vaikai augo. Kokių blin ten sąlygų reikia, sakytų nemoka, nežino ką su moterim naktį daryti, tai patikėčiau.
Taip ir nesupratot esmės… Sėkmės pasitinkant savo ateitį…
Taip ir nesupratai ką aš pasakiau, saugumas yra ne valdžios veiksmuose, o tavo mintyse tavo galvoje, kaip ir tavo ateitis priklauso tik nuo tavo paties minčių ir tavo gyvenime atliktų veiksmų, kurių niekas negali net labai norėdamas įtakoti. Tad mano sėkmė jau yra, vaikai užauginti pasiekiau daugiau nei galėjau tikėtis, seniai ant porolono nemiegu. Taigi ką norėjau tą sukūriau, net nedrįsau svajoti, kad taip galėtų būti. Taigi aš jau amžiuje, kai nesvajojama apie kažkokia ateitį, bet žvilgčiojama į praeitį ir džiūgaujama, kad visai tas gyvenimas neblogas išėjo, nepaisant SSRS laikų, 90 ūjų ir visų kitų bėdų, kurių dabartiniai net įsivaizduoti nesugeba bet už tai labai viskuo nepatenkinti ir skundžiasi, patys nepajudine nei piršto dėl savo laimės.
100% teisus. .Pirmiausia reikia žiūrėti ką tu tėvynei duodi,o ne ką tau tėvynė turi duot. Labai protingas išsireiškimas,pasakytas žmogaus, kurio vardo dabar, taip greitai, nepamenu.
Buvot Švedijoj, Vokietijoj, Prancūzijoj, matėt? Kas galvoj, viduj nužudytų, išprievartautų, sužlugdytų? Kaip jaučiasi jų artimieji, draugai, pažįstami? Gerai landzbergeris akis apmyžo, kad tik savo kiemą tematot.