infa.lt

Seimo kanceliarijos nuotr. (autorė Viktorija Chorna)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Vokietijos, Rumunijos ir Švedijos vadovais pasirašė laišką, adresuotą Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininkui Antonio Costai ir Europos Komisijos (EK) Pirmininkei Ursulai von der Leyen dėl būtinybės spręsti Rusijos karių sankcionavimo klausimus.

Laiške teigiama, jog Rusijos agresija prieš Ukrainą toliau keičia Europos saugumo aplinką, sukeldama ilgalaikes pasekmes Europos Sąjungai, taip pat mūsų piliečių saugumui ir ypač Šengeno erdvei. Be karinės grėsmės, būtina spręsti ir dėl šio karo kylančias vidaus saugumo rizikas.

Atkreipiamas dėmesys, jog viena iš rimčiausių ir nuolatinių rizikų yra galimas buvusių ir šiuo metu veikiančių Rusijos karių (Rusijos piliečių) judėjimas į Šengeno erdvę. Asmenys, dalyvavę kare agresoriaus valstybės ginkluotųjų pajėgų sudėtyje, kelia rimtą vidaus saugumo grėsmę, įskaitant smurtinius nusikaltimus, organizuotų nusikalstamų tinklų veiklą, ekstremistinius judėjimus ar priešiškos valstybės veiklą platesniame Rusijos hibridinių veiksmų kontekste.

„Tarp jų yra nemažas skaičius anksčiau nuteistų nusikaltėlių, kurie buvo užverbuoti iš Rusijos kalėjimų ir išsiųsti į frontą. Vykstant rotacijoms ir galimai demobilizacijai, tikėtina, kad asmenų, turinčių neseną smurtinės kovos patirtį ir siekiančių vykti į užsienį, skaičius gerokai padidės“, – perspėja vadovai.

Laiške atkreipiamas dėmesys, jog Rusijos piliečiams išduodamų Šengeno vizų skaičius jau sparčiai auga, o atsižvelgiant į judėjimo laisvę Šengeno erdvėje, saugumo poveikis nepriklauso nuo to, kuri valstybė narė išdavė vizą ar leidimą gyventi.

„Todėl bet koks įvažiavimas gali turėti rimtų pasekmių vienos valstybės narės ar visos Šengeno erdvės saugumui. Neveikimas sukurtų ilgalaikių pažeidžiamumų, kurių šiuo etapu dar galima išvengti. Todėl skubiai reikalingi ryžtingi ir koordinuoti veiksmai, siekiant užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms“, – ragina laišką pasirašiusieji.

Vadovai pabrėžia būtinybę stiprinti bendradarbiavimą ES lygmeniu, siekiant nuosekliai ir į ateitį orientuotai spręsti šią grėsmę. Primenama, kad naujojoje EK vizų politikos strategijoje aiškiai nurodoma galimybė taikyti naujas tikslines ribojamąsias vizų priemones, jei santykiai su konkrečia trečiąja šalimi smarkiai pablogėtų, įskaitant siūlomą kategoriją, apimančią „identifikuotus buvusius ir esamus agresoriaus valstybės karius“. Tai suteikia aiškų politinį ir politikos pagrindą tolesniam darbui.

„Todėl kviečiame Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos išorės veiksmų tarnyba ir atitinkamomis Tarybos struktūromis, skubiai išnagrinėti ir pateikti konkrečius tolesnius žingsnius, kurie galėtų būti įgyvendinti ES lygmeniu, įskaitant tikslinius Vizų kodekso ar kitų tinkamų teisinių priemonių pakeitimus, siekiant sudaryti sąlygas koordinuotam europiniam požiūriui. Tikslas turėtų būti išvengti fragmentacijos ir užtikrinti nuoseklią saugumo apsaugą visoje Šengeno erdvėje“, – rašoma laiške.

„Kviečiame valstybes nares prisijungti prie šios iniciatyvos ir stiprinti koordinuotas pastangas glaudžiau bendradarbiaujant operaciniu lygmeniu. Galiausiai, atsižvelgdami į klausimo rimtumą, manome, kad ši problema reikalauja aukščiausio politinio lygmens dėmesio ir koordinuoto europinio atsako, kuris turėtų atsispindėti kovo mėnesio EVT išvadose“, – reziumuojama laiške.