infa.lt

Foto: SAM

Valdžia pagaliau rado sprendimą medikų trūkumo krizei – 85 papildomos valstybės finansuojamos slaugos studijų vietos. Šimtai specialistų per pastaruosius metus išvyko į Vakarus, regionuose ligoninės uždarytos, o atsakymas – 85 vietos. Drąsu.

Bet pradėkime nuo pradžių. Arūnas Dulkys, buvęs sveikatos ministras, įgyvendino Sveikatos sistemos „reformą“, kuri regionuose panaikino ligonines, perkėlė funkcijas į centrus, o medikus paliko be darbo arba su vienu pasirinkimu – važiuoti į miestą arba į užsienį.

Reformos rezultatas matomas šiandien – tuščios etatų lentelės rajonuose ir eilės pas specialistus, kurie tiesiog nebeegzistuoja. Apie šią „reformą“ valdžia šiandien – tyli. Nes pripažinti klaidą sunkiau nei surengti posėdį.

Viceministrė Laimutė Vaidelienė optimistiškai tikisi, kad nauji studentai po dešimties studijų ir rezidentūros metų nuspręs dirbti Šakiuose ar Zarasuose, o ne Hamburge ar Londone. Argumentas paprastas – tikimės.

Kuo remiantis – nepasakyta. O apie tų regionų miestelių interjerą , infrastruktūrą, darbo sąlygos, atlyginimus – visa tai, kas skatina jauną žmogų kuo greičiau susikrauti lagaminą – neminima nė žodžiu.

Savivaldybėms pasiūlyta „privilioti“ specialistus stipendijomis ir „gerinant darbo sąlygas“.  Tai yra – savivaldybės, kurių biudžetai ir šiaip pertempiami, turės rasti papildomų pinigų tam, ką valstybė turėjo spręsti sistemiškai. Puikus atsakomybės perdavimas.

Ypač kūrybingas sprendimas – Valstybinė akreditavimo tarnyba pradėjo projektą pritraukti specialistus „nedirbančius pagal profesiją, bet svarstančius grįžti“. Kitaip tariant – skambiname tiems, kurie jau seniai metė mediciną ir žiūrim ar nesigaili dėl to.

O tiems, kurie išvyko į užsienį, siūloma pagalba su „lietuvių kalbos mokymusi“ – žmogus baigė lietuvišką universitetą, dirbo lietuviškoje sistemoje, išvyko, bet grįžęs turės mokytis lietuvių kalbos. Biurokratinė logika be priekaištų.

Galiausiai – svarbiausias klausimas, kurio valdžia oficialiai neužduoda: ar 85 papildomos vietos iš tikrųjų taisys sistemą, ar tik lopo skylę ant skylės? Kai regionuose nėra nei darbo, nei infrastruktūros, nei perspektyvos – studijų vietų skaičius yra tik statistika.

Gydytojas po dešimties metų mokslų nori dirbti, o ne išgyventi. Ir kol tas skirtumas valdžiai neegzistuoja – medikų emigracijos žemėlapis rodys tik vieną kryptį – į vakarus.