infa.lt

Europos žvalgybos tarnybos pesimistiškai vertina galimybes šiais metais pasiekti susitarimą dėl karo Ukrainoje pabaigos, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) pareiškimų, kad tokia perspektyva yra „gana artima“.

Apie tai rašo „Reuters“, kuris neseniai bendravo su penkių Europos žvalgybos tarnybų vadovais.

Straipsnyje teigiama, kad žvalgybos tarnybų vadovai, pageidavę likti anoniminiais, sakė, kad Rusija nenori greitos karo pabaigos. Keturi iš jų teigė, kad Maskva naudoja derybas su JAV, siekdama paskatinti sankcijų sušvelninimą ir sudaryti verslo susitarimus. Vienas iš žvalgybos vadovų pavadino taikos derybas, kurių paskutinis raundas vyko šią savaitę Ženevoje, „derybų teatru“.

Leidinys pažymėjo, kad šie teiginiai „rodo akivaizdų požiūrių skirtumą tarp Europos sostinių ir Baltųjų rūmų, kurie, pasak Ukrainos, nori sudaryti taikos susitarimą iki birželio“.

„Rusija nesiekia taikos susitarimo. Ji siekia savo strateginių tikslų, kurie nepasikeitė“, – pažymėjo vienas iš Europos žvalgybos vadovų, sakydamas, kad tarp jos tikslų yra Ukrainos prezidento Volodymyro Zelensko pašalinimas ir Ukrainos pavertimas „neutraliu“ buferiu Vakarams.

Pasak antrojo žvalgybos vadovo, pagrindinė problema yra ta, kad Rusija nenori ir jai nereikia greitos taikos, o jos ekonomika „nėra ant žlugimo ribos“.

Užėmusi Donbasą, Rusija nepasieks savo tikslo

Aiškindamas teritorinius klausimus, dėl kurių Ukraina ir Rusija negali susitarti, antrasis žvalgybos vadovas sakė, kad jei Rusija užims likusią Donecko srities dalį, ji gali būti patenkinta teritoriniu požiūriu, bet tuo pačiu nepasieks savo tikslo – „nuversti pro-vakarietišką Zelensko vyriausybę“.

Trečiasis žvalgybos vadovas pareiškė, kad egzistuoja klaidingas įsitikinimas, jog jei Ukraina atiduos Donecko sritį, tai greitai priartins prie taikos susitarimo. Jo teigimu, jei tai įvyks, Rusija pateiks kitus reikalavimus.

Rusija siekia sankcijų sušvelninimo

Pasak dviejų pareigūnų, Maskva bando padalyti derybas, kuriose tarpininkauja JAV, į dvi skirtingas kryptis: viena sutelkta į karą, o antra – į dvišalius susitarimus su JAV, kurie apims sankcijų Rusijai sušvelninimą.

Leidinys priminė, kad Volodymyras Zelenskis, remdamasis žvalgybos informacija, pareiškė, kad JAV ir Rusijos atstovai aptarė dvišalį bendradarbiavimo susitarimą, kurio vertė siekia 12 trilijonų dolerių, kurį pasiūlė Rusijos pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas.

Vienas iš Europos žvalgybos vadovų papasakojo, kad šis pasiūlymas buvo parengtas siekiant sudominti tiek Trampą, tiek Rusijos oligarchus, kurie dėl sankcijų negavo naudos iš karo, bet kurių lojalumą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui reikia išlaikyti, nes Rusijos ekonomika susiduria su vis didesniais sunkumais.

Tačiau, kaip pabrėžė pareigūnas, galiausiai Rusija yra „tvirta visuomenė“, gebanti ištverti sunkumus. Vis dėlto trečiasis pareigūnas sakė, kad Rusija susidurs su „labai didele“ finansine rizika jau antroje 2026 m. pusėje.