infa.lt

Neoficialus Europos Sąjungos valstybių narių susitikimas Briuselyje tapo simboliniu momentu, kai sąjunga „peržengė Rubikoną“ tolesnio bendradarbiavimo su JAV klausimu.

Šis skubus aukščiausiojo lygio susitikimas, sušauktas reaguojant į Donaldo Trampo grasinimus užgrobti Grenlandiją, tapo daug mažiau dramatiškas, nes JAV prezidentas prieš 24 valandas atsitraukė nuo savo grasinimų, tačiau tylus suvokimas, kad 1945 metų Europos Rubikonas buvo peržengtas, buvo dar ryškesnis.

Apie tai praneša „Politico“ leidinys, remdamasis diplomatais ir ES pareigūnais.

„Tai šoko terapija. Europa negali grįžti prie to, kas buvo anksčiau. Jie apie tai kalba jau keletą dienų“, – teigė vienas iš leidinio pašnekovų.

Iš „Politico“ publikacijoje rašoma, kad tarp senojo ir naujojo pasaulio tvarkos įvyko „likimo lūžis“. Senoji tvarka reiškia Vakarų Europos šalių politiką nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o naujoji – tai, kas laukia ES ateityje.

Pasak kito laikraščio šaltinio, dinamika Europos ir JAV santykiuose susijusi ne tik su energetiniu saugumu, gynyba ar prekybos priklausomybe. Kalbama apie „viską iš karto“, patikslino pašnekovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Frydrichas Mercas (Friedrich Merz), du galingiausių ES šalių lyderiai, kurie pastaruoju metu nesutarė akis į akį, vieningai perspėjo, kad transatlantinė krizė įstūmė bloką į atšiaurią naują realybę – tokią, kurioje ES privalo priimti nepriklausomybę.

„Žinome, kad turime dirbti kaip nepriklausoma Europa“, – penkių valandų susitikimo pabaigoje žurnalistams sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Ir nors, kitaip nei pastaruoju metu vykusiuose ES viršūnių susitikimuose, nebuvo jokio triukšmo, ginčų ar net jokių sprendimų, susibūrimas tyliai signalizavo apie netiesioginį supratimą, kad tarp senosios ir naujosios tvarkos, tokios kurioje Vakarai veikė nuo Antrojo pasaulinio karo ir visko, kas laukia ateityje, įvyko lemtingas lūžis.

Nors mentalinis pokytis link nepriklausomybės brendo jau keletą metų – nuo tada, kai Donaldas Trampas 2017 m. pirmą kartą įsikėlė į Baltuosius rūmus – jo beprecedentės grėsmės Grenlandijai tapo staigiu įspėjimu, privertusiu juos imtis veiksmų, kurie dar prieš keletą mėnesių būtų buvę neįsivaizduojami, sakė jie.

Europos šalys parėmė Daniją dėl salos priklausomybės klausimo. JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) atsakė grasinimu nuo vasario 1 d. įvesti 10% muitus prekėms iš šių valstybių.

„Politico“ rašo, kad naujasis sandoris su NATO atstovavusiu generaliniu sekretoriumi, Marku Rutte, dėl Grenlandijos, taip pat užtikrins JAV privilegiją išgauti naudingąsias iškasenas saloje.

Danija pareiškė, jog niekas neįgaliojo Marko Ruttes vesti derybų dėl Danijos teritorijos. Tad šis klausimas dar neuždarytas.