infa.lt

Grenlandija, išėjimas į paviršių iš JAV karinės bazės
Foto: National Geographic

Arvydas Daunys

Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimas įvesti muitus šalims, kurios parodė paramą Grenlandijai, nusiųsdamos savo karius į jos teritoriją, stumia transatlantinius santykius į kritinę ribą, nes ES lyderiai svarsto iki šiol neįsivaizduojamus būdus, kaip atsakyti Vašingtonui.

Tarp svarstymų yra net taip vadinama „prekybos bazuka“, skirta panaudoti jaučiant spaudimą ir sukurta 2023 m. gintis nuo Kinijos. Jos esmė – įvairiausi prekybos apribojimai, muitai ir prekybos santykių blokavimas – rimta priemonė, turint omenyje, kad Europa turi apie 500 mln gyventojų rinką.

Kaip rašo „Politico“ leidinys, viena iš galimybių, kurią svarsto centristų ir kairiųjų politikų atstovai, yra Europos Sąjungos „prievartos atmetimo priemonės“, vadinamosios ES prekybos „bazookos“, panaudojimas. Tai galinga prekybos atsako priemonė, kuri iš pradžių buvo sukurta siekiant apsiginti nuo Kinijos prievartos ir kuri leistų Europai nustatyti muitus ir investicijų apribojimus pažeidimus padariusioms šalims.

Jų siūlymą palaiko ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Tačiau akivaizdu, kad ta priemonė prieš pagrindinę partnerę, JAV, nebus panaudota, nes nėra plataus sutarimo tarp ES sostinių.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, kuri laikoma viena iš Europos lyderių, palaikančių geriausius santykius su D. Trampu, sekmadienį kelionės į Seulą metu žurnalistams sakė, kad per pastarąsias valandas kalbėjosi su JAV prezidentu ir pažymėjo, kad buvo „supratimo ir komunikacijos problema“ dėl kelių Europos šalių sprendimo siųsti karius į Grenlandiją.

Šie dislokavimai neturėtų būti interpretuojami kaip „antiamerikietiški“, sakė Meloni.

Nors jie aiškiai buvo būtent  tokie, Trampui paskelbus savo pretenzijas į Grenlandiją.

Kariams vykstant į šią Arkties salą buvo kalbama apie signalą Donaldui Trampui. Jis jį gavo, ir suprato kaip suprato. Kad karinis žygis skirtas būtent JAV dėmesiui.

Ne Rusijai ar Kinijai, kaip dabar bando teisintis europiečiai, o būtent JAV, ir būtent Donaldui Trampui.

Ironiška, kad kelias dienas iš eilės europiečiai per visas žiniasklaidos priemones įrodinėjo JAV administracijai, kad nei rusų nei kinų laivų aplink salą nėra.

Ir Donaldas Trampas tą suprato visiškai teisingai, anonsavęs padidintus muitus dalyvavusioms vojaže Grenlandijoje šalims jau nuo vasario 1 dienos.

Atrodytų, jog ES lieka vienintelis variantas – pasipriešinti, išsaugant savo griūvantį suverenitetą, pasinaudoti be jokių skrupulų tomis priemonėmis, kurios yra po ranka, ginant savo jau suplėkusį autoritetą ir ES šalies teritoriją.

Tačiau, vietoje to, atskiri politikai teisinasi, aiškindami jog tai nebuvo nukreipta prieš JAV.  Lyg kažkas turėtų teisintis prieš trečiąją valstybę dėl to, ką daro savo teritorijoje. Savo, ne JAV teritorijoje.

Tačiau, panašu, kad ES mintyse jau palaidojo Grenlandiją kaip „savo“, ir dabar ieško tik būdų, kaip kuo mažiau kristi pasaulio ir savo tautų akyse.

Ta armija politikų, vakar besiginčijusių Briuselyje, iš principo negalėjo priimti jokio sprendimo, nes netapatina savęs su Europa, kai jai kyla pavojus.  Tačiau mielai tą daro, kai viskas yra gerai.

Todėl labai tikėtina, kad artimiausiu metu matysime politinius viražus, perduodant Grenlandiją JAV kontrolei oficialiai, 50 ar 100 metų, išvarčius tą taip, lyg tai naudinga pačiai Europai, kai iš tiesų JAV tesirūpina tik savo pačių priešraketiniu skydu, kurį D.Trampas pavadino „Auksiniu kupolu“.

Ir gerai, jei saloje bus tik oro gynybos priemonės, o ne papildomai ir puolamieji arsenalai, kuriuos amerikiečiai gavę reikalingus įgaliojimus galės dislokuoti nieko neklausdami ir neprileisdami jokios kontrolės, kaip jau yra buvę praeityje, steigiant JAV povandeninę bazę „Camp Century“ Grenlandijoje, apie kurią pasaulis sužinojo tik praėjus dešimtmečiams.

Anksčiau „Camp Century“ bazėje veikė branduolinis reaktorius. Bazė buvo slapto Pentagono plano, žinomo kaip projektas „Iceworm“ (Ledinis kirminas), kurio užduotis buvo sukurti branduolinių raketų paleidimo aikštelių tinklą po Arkties ledu, dalis.

Interaktyvus poledinio branduolinio miesto žemėlapis.

Ir, žinant šiuos faktus, o juos žino ir europiečių žvalgyba, vargu ar galima tikėtis, jog Europos politikams užteks pasiryžimo apsiginti nuo amerikiečių siekio susigrąžinti šias valdas.

Grenlandijos leduose dešimtmečius randasi slapta JAV raketinė bazė