infa.lt

Švedijos URM vadovė, Maria Malmer Stenergard
Foto: Švedijos vyriausybė

Švedijos užsienio reikalų ministrė, Maria Malmer Stenergard, mano, kad ES turi konfiskuoti Rusijos įšaldytus pinigus, nes bet koks kitas sprendimas būtų neteisingas didžiausių Ukrainos rėmėjų atžvilgiu, rašo „Politico“ leidinys.

Šiaurės šalys negali toliau prisiimti neproporcingai didelės dalies paramos Ukrainai, įspėjo Švedijos užsienio reikalų ministrė interviu POLITICO.

„Keletas šalių prisiima beveik visą naštą“, – sakė Maria Malmer Stenergard, vykdama į užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje. „Tai neteisinga ir ilgalaikėje perspektyvoje netvaru.“

Ji pridūrė: „Tai, kad Šiaurės šalys, kuriose gyvena mažiau nei 30 milijonų žmonių, teikia trečdalį NATO šalių, kur bendrai gyvena apie 1 mlrd žmonių, šiemet teikiamos paramos… Tai nėra tvaru. Tai nėra pagrįsta jokiu būdu. Tai daug pasako apie tai, ką daro Šiaurės šalys, bet dar daugiau pasako apie tai, ko nedaro kitos šalys.“

Stenergard neįprastai atviri komentarai atspindi realybę, kurią ES diplomatai retai pripažįsta viešai: nepaisant viso bloko lyderių aistringų kalbų, kuriose raginama remti Ukrainą, finansinė ir karinė parama išlieka labai nevienoda skirtingose šalyse.

Pavyzdžiui, Danija nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo karinę invaziją, Ukrainai skyrė daugiau nei 10 mlrd. eurų, o tai sudaro beveik 3% jos bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu Ispanija skyrė 1,48 mlrd. eurų, arba mažiau nei 0,2% savo BVP, kaip teigia Kylio institutas, stebintis pagalbos skyrimą.

Apskritai, Šiaurės ir Baltijos šalys Kijevui skiria didžiausią pagalbą, vertinant pagal BVP, tuo tarpu Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Lenkija ir Prancūzija taip pat teikia didelę pagalbą, nors ir mažesnę procentine dalimi nuo savo ekonomikos produkto.

Nuo kitų metų Ukraina susidurs su dideliu biudžeto deficitu. M. Stenergard sakė, kad ES lyderiai gruodžio mėnesį Briuselyje vyksiančiame susitikime privalo susitarti dėl tolesnės paramos Kijevui.

„Neturime kito pasirinkimo“, – sakė ji. „Todėl tikiuosi, kad valstybės narės ir [Europos] Komisija padarys viską, kas reikalinga, kad tai būtų pasiekta.

Komisija šią savaitę išplatino laišką, kuriame išdėstė tris galimybes remti Ukrainą: dvi iš jų susijusios su didesniu ES šalių indėliu į karo nuniokotą šalį, o trečioji – su maždaug 170 mlrd. eurų vertės Rusijos pinigų, kurie tebėra įšaldyti Belgijoje, panaudojimu.

Švedijos ministrė mano, kad trečiasis variantas yra vienintelis patikimas.

„Jei ir toliau elgsimės taip, kaip dabar, t. y. kelios šalys prisiims beveik visą naštą, tai nebus teisinga ir ilgalaikėje perspektyvoje nebus tvaru“, – pareiškė ji.

<…>

Galiausiai ministrė atmetė pranešimus, kad Jungtinės Valstijos ir Rusija pasiekė taikos susitarimą, kurį planuoja primesti Ukrainai, kaip „gandus“.

„Todėl stengiuosi tai laikyti savo užduotimi – užtikrinti, kad šalys ir toliau sutelktų dėmesį į didesnį spaudimą Rusijai ir didesnę paramą Ukrainai, nes tai iš tiesų gali padidinti paliaubų galimybę“, – tiki ji.