infa.lt

Foto: Scenic Street Tour

Vokietijos sveikatos ministrė Warken pareiškė, kad Vokietija „negali likti Europos viešnamiu“, ir paragino priimti vadinamąjį Šiaurės modelį.

Vokietijoje atsinaujino diskusijos apie prostituciją, kai Bundestago pirmininkė Julia Klöckner šią savaitę pavadino šalį „Europos viešnamiu“, o sveikatos ministrė Nina Warken parėmė draudimą pirkti sekso paslaugas, rašo „Euractiv“ leidinys.

„Kai kalbame apie moterų teises, bet sakome, kad prostitucija yra toks pat darbas kaip ir bet kuris kitas, tai ne tik juokinga, bet ir paniekina moteris“, – antradienį renginyje sakė Klöckner. Vokietija yra „Europos bordelis“, pridūrė ji.

Palyginti su kitomis Europos šalimis, sekso darbo reguliavimas Vokietijoje yra žinomas kaip liberalus. Seksualinės paslaugos yra legalios nuo 2002 m. Penkiolika metų vėliau įsigaliojo Prostitučių apsaugos įstatymas, kurio tikslas – padaryti seksualines paslaugas saugesnes, įpareigojant seksualinių paslaugų teikėjus registruotis valdžios institucijose.

Pagal įstatymą, viešnamiams reikalingos oficialios licencijos.

2024 m. pabaigoje buvo registruota apie 32 300 seksualinių paslaugų teikėjų, tačiau manoma, kad tikrasis skaičius yra žymiai didesnis, nes daugelis dirba be oficialios registracijos ir priežiūros.

Vokietijos sveikatos ministrė Warken, krikščionių demokratė, trečiadienį pareiškė, kad Vokietija „negali likti Europos viešnamiu“. Kaip ir Klöckner, ji paragino priimti vadinamąjį Šiaurės modelį, pagal kurį sekso pirkimas yra laikomas nusikaltimu, o sekso darbuotojai yra dekriminalizuojami (Baudžiamas tik sekso paslaugų pirkėjas).

Šis modelis taikomas Švedijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje ir Airijoje.

„Kaip ir kitos šalys, Vokietija turi įvesti baudžiamąjį draudimą klientams pirkti seksualines paslaugas“, – sakė Warken, pridurdama, kad prostitutės turėtų ir toliau būti atleistos nuo baudžiamojo persekiojimo, o išėjimo (iš šių paslaugų) programos turėtų būti išplėstos.

Ravensburg-Weingarten universiteto profesorė dr. Julia Wege, tyrinėjanti prostituciją, prekybą žmonėmis ir moterų socialinį pažeidžiamumą, palankiai įvertino atnaujintą diskusiją apie Šiaurės šalių modelį kaip būdą panaikinti ar sumažinti prostitucijos neigiamą poveikį psichinei ir fizinei sveikatai.

„Tai ne tik draudimas, bet ir prevencija, išėjimo programos ir baudžiamasis persekiojimas“, – sakė J. Wege „Euractiv“. Nors draudimai visada yra ginčytini, ji teigė, kad „kartais mums reikia stiprių signalų, kad galėtume iš naujo nustatyti ribas“.

2023 m. rugsėjį Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje paragino ES šalis apsvarstyti galimybę priimti sekso darbo reguliavimo priemones, parengtas pagal Šiaurės modelį. Jos turėtų apimti sekso paslaugų pirkimo kriminalizavimą ir paramos tiems, kurie nori išeiti iš prostitucijos, išplėtimą.

„Europos viešnamis“

Vokietijoje toliau registruojamas didelis prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais lygis, o moterys sudaro daugiau nei 90% nustatytų prekybos žmonėmis seksualinio išnaudojimo tikslais aukų. Daugelis nukentėjusiųjų yra iš Vokietijos, Rumunijos, Bulgarijos ir kitų šalių.

Moterų teisių ir išgyvenusiųjų organizacijos teigia, kad prostitucijos legalizavimas Vokietijoje nepašalino prievartos, smurto ar organizuotų nusikalstamų tinklų įtakos. Jos ragina stiprinti apsaugą ir vykdymą, ypač migrantėms moterims.

Wege nuomone, Vokietijos liberalus požiūris į sekso darbą žlugo, nes jis niekada nebuvo sukurtas kaip moterų teisių politika.

„2002 m. Prostitucijos įstatymas suteikė pernelyg daug laisvės operatoriams ir suteneriams, o valstybė pernelyg pasitraukė“, – sakė ji. Pasak jos, 2004 m. vyriausybės vertinimas jau parodė, kad migrantės moterys neturi pakankamos apsaugos ir kad reikalingos griežtesnės policijos ir paramos paslaugos, tačiau tai nebuvo įgyvendinta.

Tyrėja taip pat atkreipė dėmesį į ekonominį aspektą, teigdama, kad „lobistų įtaka yra milžiniška; čia sukasi milžiniški pinigai – milijardai. Valstybė taip pat gauna pelną iš mokesčių pajamų“.

Pasak jos, Vokietijos centrinė padėtis ir ES laisvo judėjimo taisyklės leido greitai išplėsti rinką, nes operatoriai pamatė didžiulį pinigų uždarbio potencialą.

Vyrų „gyvenimo būdo produktas“ (kalti vyrai)

Pasak Wege, dauguma prostitucijos srityje dirbančių moterų neveikia savarankiškai. Ji pridūrė, kad riba tarp savanoriškos ir priverstinės prostitucijos dažnai yra neaiški.

Jos tyrimas identifikuoja nedidelę mažumą, kuri dirba savarankiškai, ir daug didesnę grupę – daugiausia migrantės – kurios yra išnaudojamos, traumuotos ir ekonomiškai priklausomos.

„Jos nežino įstatymų, nesikreipia į konsultavimo centrus ir nedrįsta kreiptis į policiją“, – sakė ji, pridurdama, kad prostitucija tebėra labai stigmatizuota.

Ji paaiškino, kad daugelis migrantų moterų į Vokietijos sekso industriją patenka ne savo noru.

„Jos čia atvyksta ne todėl, kad prostitucija yra puikus darbas“, – sakė Wege. „Jos atvyksta, nes neturi galimybių ir susiduria su didele nelygybe ten, iš kur yra kilusios.“

Bandymas reguliuoti šį sektorių nesumažino smurto prieš prostitutes. „Vyrams apsilankymas pas prostitutę yra gyvenimo būdo dalis. Tačiau iš tiesų tai yra sunkūs nusikaltimai“, – sakė Wege, turėdama omenyje pirkėjų smurtą ir sutenerio išnaudojimą.

„Galų gale, tikriausiai turime suprasti, kad nėra tokios šalies, kurioje nebūtų prostitucijos“, – sakė ji. „Bet bent jau galime nusiųsti keletą labai svarbių signalų su Šiaurės modeliu.“