infa.lt

nuotrauka: © Arvydas Daunys | infa.lt

Kanados bendrovė „Sigma Lithium“ naudojo skandalingais anglies dioksido kreditaiss iš Amazonės.

„Sigma Lithium“ kompanija, kuri išgauna litį Brazilijoje ir skelbia apie jo anglies dioksido neutralumą, panaudojo „žaliojo kurso“ kreditus iš „Unitor REDD+“ projekto, kurį tiria valdžios institucijos dėl miškų kirtimo ir korupcijos.

Projektas sustabdytas, o jo sertifikatas atšauktas.

„Sigma“ teigia, kad nebeinaudoja kompensavimo sistema ir mažina išmetamųjų teršalų kiekį gamybos procese. Šis skandalas sukėlė abejonių dėl „žaliųjų“ iniciatyvų patikimumo gavybos sektoriuje.

Bendrovė „Sigma Lithium“, skatinanti „neutralią anglies dioksidui“ ličio gavybą Brazilijoje, pasinaudojo kreditais iš Amazonės išmetamųjų teršalų kompensavimo projekto, kurį dabar tiria federalinės valdžios institucijos dėl neteisėto miškų kirtimo ir korupcijos.

Projektas „Unitor REDD+“, iš kurio „Sigma“ įsigijo 59 tūkst. anglies dioksido kreditų, buvo sustabdytas po patikrinimo ir neteko tarptautinio sertifikato.

Kaip pažymi „Reprter Brasil“ ir „Centro Latinoamericano de Investigacin Periodstica“ tyrimas, bendrovė teigė, kad jos gamyba visiškai kompensuoja išmetamus teršalus, tačiau dalis ekologinių teiginių nėra patvirtinti.

„Sigma“ teigia, kad nuo 2024 m. nebeinaudos kompensavimo sistemos ir mažins išmetamus teršalus modernizuodama savo procesus.

Brazilija, turinti apie 1,3 mln. tonų ličio atsargų, siekia užimti nišą pasaulinėje rinkoje. Tačiau skandalas dėl „Sigma“ „žaliojo ličio“ kelia abejonių dėl anglies dioksido neutralių projektų kasybos pramonėje skaidrumo ir ekologinio sąžiningumo.

Ir apskritai, kai parduodami „dioksido taršos kreditai“, kurie leidžia taršioms, bet turtingoms kompanijoms teršti labiau – tai nelabai suderinama su „žaliuoju kursu“ iš principo.

Kas parduoda tuos „žaliuosius kreditus“? – Daugiausiai mažą pramone turinčios šalys, neišnaudojančios joms skirtos „žaliųjų kreditų“ kvotos. Tokiu būdu šalys su maža pramone ir toliau lieka tokios, o turtingos šalys gali savo taršią pramonę plėsti, nusipirkdamos „žaliųjų kreditų“ taršai.

Tokiu būdu neturtingos šalys parduoda savo teisę teršti kitoms, kurios ir taip teršia daugiausiai.

Vystant mintį toliau – „žalieji“ elektromobiliai jokie ne žalieji. Jie teršė gamtą dar prieš prasidedant jų gamybai – dėl jų buvo kertami miškai ir rausiamos šachtos ličio gavybai.