2025.09.11 16:38
chinabuddhismencyclopedia.com
Taip skamba Putino „spec. operacijos“ pirminis tikslas – siekis. Ukrainos denacifikacija ir demilitarizacija… Visiškai, sakyčiau, nebloga idėja, tik gal pradėti reikėjo nuo savo kiemo?
O nacionalinis klausimas, iš tiesų, pats jautriausias ir dažniausias, kalbant apie nesantaiką, priešiškumą ir įvairiausio masto konfliktus. Tai tokia sritis, aplinka, kurioje tik vienos kibirkštėlės betrūksta.
Ar teko matyti miško gaisrą? Pas mus, Lietuvoje, tankiai apgyvendintoje teritorijoje iki „viršutinio“ laipsnio paprastai neprieinama. Jis pastebimas ir užgesinamas anksčiau, nei ugnis pasiekia medžių lajas. Kitu atveju, priklausomai nuo vėjo greičio, jis gali tapti nebesuvaldomu.
O Sibiro taigoje, net žiūrint per traukinio langą, galima pamatyti didžiulius ugnies nusiaubtus plotus. Man, kaip tremtinių vaikui, įsiminė tokio gaisro gesinimo būdas – ugnį užgesinant kita ugnimi.
Motina pasakojo: „ugnis paleidžiama prieš ugnį“. Ir jos (atseit) viena kitą užgesina… Bet man buvo neaišku, kaip gi tyčia paleista ugnis eis priešinga kryptimi, nei ateina gaisras?
Tik vėliau, paūgėjęs, supratau – moterys linkusios absoliutinti, perdėti. Mažąja ugnimi sudeginama tik miško paklotė, krūmai, o medžiai, kurių lajomis ateinanti ugnis galėtų persimesti toliau – nuverčiami. Taip ateinantis gaisras paprasčiausiai pritrūksta „maisto“ …
Tokiu pat metodu galima „užgesinti“ ir karą. Ne tik šitą Ukrainoje, bet ir visus kitus galimus ateityje. Tam tereikia pašalinti „maistą“ nacionalizmo reiškiniui bujoti. Kalbu apie dalinę denacifikaciją.
Kad visose šalyse, šalia nacionalinės ( valstybinės ) kalbos atsirastų vietos ir neutraliai kalbai, skirtai bendrauti su kitataučiais. Kaip, kad dabar gamtininkų, vaistininkų, mokslininkų naudojami lotyniški (augalų, gyvūnų, vaistinių preparatų ir pan.) pavadinimai.
Tokiu atveju, tose gyvenimo srityse kur įprastai „kibirkščiuoja“ nacionalinės ambicijos, atsirastų neutralumas, netgi bendras vardiklis…
Kas yra nacionalizmas? Tai paprasčiausias egoizmas nacionaliniu pagrindu. Kai kiekviena nacija „antklodę“ traukia ant savęs, savo nacionalinį interesą ne tik gindama, bet ir konkuruodama, dėl dominavimo.
Kaip gi tokioje konkurencijoje tarp tautų atskirti patriotus nuo nacių? Ar yra aiškiai matoma riba?
Taip, tokia riba yra. Patriotas siekia lygybės, o nacius – pranašumo.
Nacionalizmas, tai pranašumo ideologija. Vienos nacijos pranašumas, kitų atžvilgiu. Tai, ko dabar Ukrainoje siekia Putinas, nėra denacifikacija, tai – rusifikacija. Tai okupacija…
Ar turėjote kada tikrą draugą? Kas jus siejo? Kas yra tokios draugystės pamatas, be kurio jos nebelieka?
Tai lygybė. Su kiekvienu žmogumi elkis, kaip su savimi ir nebeliks skirtumo…
Erdvę tokiems santykiams ir sukuria neutrali kalba. Kalbamės ne tavo kalba ir ne mano kalba, o neutralia, esame – lygūs.
Tokia kalba yra, jai jau eina antras šimtmetis. Lietuvos esperantininkų sąjunga viena iš stipriausių ir žinomiausių pasaulyje. Ji leidžia knygas, žodynus, rengia tarptautinius sąskrydžius, dalyvauja pasauliniuose kongresuose. Jos potencialas pakankamas valstybinio lygmens startui – šios kalbos įtraukimui į mokyklines programas ir t.t.
Tai būtų nauja paradigma žmonių tarpusavio santykiuose. Turizme, versle, sporte, politikoje.
Ji nerealizuojama per 24 valandas, tektų „prisukti“ savo nacionalines ambicijas, išmokti naują, tegu ir sąlyginai lengvą neutralią kalbą. Tai jokiu būdu nereiškia savos lietuvių kalbos (kaip valstybinės), atsisakymo.
Tai tik nauja erdvė ( kaip namų svetainė) paritetiniam (lygiateisiam) bendravimui su kitataučiais, ne amžinos konkurencijos, o draugiškumo fone ir perspektyvoje.
Tokiu atveju mes išsaugotumėm savo, kaip dvasinių būtybių „laisvąją valę“ .
Yra ir kita asmeninį ir kolektyvinį egoizmą pažabojanti priemonė, tai čipai ir cheminiai preparatai, kuriais taip didžiuojasi reptilojdinės (kosminės) rasės. Nes jų civilizacijose nėra nusikaltimų, kalėjimų, teismų. Mat jie paklūsta centriniam kompiuteriui…
Kai pas protingą būtybę egoizmo 100%, o empatijos 0%, tai kitokio varianto ir nelieka.
Kurį variantą pasirinksime mes, žmonės?
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
396
Nebeskiria nacizmo nuo nacionalizmo.
Kažkokie vėjai surašyti – kodėl aš turiu mokytis dar kitos kalbos – kad įtikčiau rusam ir taip vadinamiem ukrainiečiam, kuri gana naglai jau pas mus elgoasi….
Tam, kad nieko panašaus neįvyktų tarp lietuvių ir lenkų, tarp kinų ir amerikiečių, kad Žemės civilizacija nesusinaikintų, o pasiektų kosminių civilizacijų lygmenį, įstotų į mūsų galaktikos šviesos federaciją.
kad Romas Cibas visiškas kvailys, arba lyberastinis provokatorius. Jis absoliučiai nedaro skirtumo tarp nacionalizmo ir nacizmo, kliedesius rašo apie nacionalizmo ir patriotizmo skirtumus. Cibai, būk toks geras: jei gali nerašyti – nerašyk! Jei negali, tai eik tu na…
O kodėl skirtumo tarp nacionalizmo ir nacizmo neparašius tau?
Nacizmas (pagal wikipedią) – nacionalsocializmas, kraštutinė dešiniųjų totalitarinė ideologija.
Kitaip nacionalizmo (bendrinė forma) vokiškoji (trečiojo reicho) versija. O, kadangi straipsnyje apie vokiečių nacius nekalbėta, tai bendrinė forma panaudota teisingai.
Gera proga priminti nacionalizmo progresavimo pakopas:
1. Kyla iš paprasčiausio egoizmo, iš nacionalinės tapatybės sureikšminimo, pvz. žodžiai iš CCCP himno – „na vieky splatila vielikaja Rus“ (dydi tik Rusija). O kiti? Kiti – „čiort nie ruskij“.
2. Antra stadija (po pranašumo siekio) – šovinizmas – žodinė agresija „kitų“ atžvilgiu. Ryškiausias pavyzdys (jau iškeliavęs pas Kabzoną, Žirinovskis).
3. Fašizmas, kai žodinė agresija virsta veiksmu – „kitų“ žudymu.
Todėl dabartinius rusų okupantus vadinti „rašistais“, fašistais yra logiška ir teisinga
Šiaip wiki vargu ar galima laikyti patikimu šaltiniu.
P.S. Kaip vadinti deginančius žmones dėl tautybės ar pažiūrų? Aš vadinu išsigimėliais. Gal wikis ką nors rašo 🙂
Straipsnyje aprašytas neigiamas požiūris į nacionalizmą yra perimtas iš masonų ideologijos. Masonai savo ideologijoje teigia, kad nacionalizmas, savo Tautos ir Tėvynės meilė yra daugelio karų priežastis, todėl reikia nacionalizmą pašalinti, kad žmonės pamirštų savo Tautas, savo Tėvynes, savo Šeimas, savo Bendruomenes, atkirsti žmones nuo jų šaknų, nuo tradicijų, nuo pagarbos savo istorijai, sumaišyti Tautas, kad jų neliktų, kad būtų vientisa žmonių masė.
Straipsnyje lygiai taip pat kaip šioje ideologijoje yra teigiama, kad norint stabdyti karus reikia panaikinti „maistą” nacionalizmui bujoti, kad nacionalizmas, tai pranašumo ideologija, vienos nacijos pranašumas, kitų atžvilgiu.
Tie kas nemyli nei savo namų, nei savo šeimos, nei Tautos tuo labiau bus nepajėgus mylėti ir gerbti svetimų Tautų.
Matome, kad masonai, nemylintys savo pačių Tautų yra neįgalūs mylėti ir gerbti bet kokias kitas Tautas.
Teiginys, kad žmonės mylintys savo Tautą ir Tėvynę siekia pranašumo prieš kitas Tautas yra iškreipiantis esmę.
Jei tarkime aš myliu savo šeimą, ar tai automatiškai reiškia, kad aš nekenčiu savo kaimynų šeimų?
Ne.
Jei aš myliu savo šeimą, tai aš gerbiu ir kaimynų šeimas. Stengtis palaikyti gerus santykius su kaimynais verta vien iš pragmatinės pusės, nes gyventi su tais pačiais kaimynaismums teks visą gyvenimą.
Tik tas, kas myli savo Tautą ir džiaugiasi ja gali suprasti ir gerbti kitas Tautas.
„Masonai savo ideologijoje teigia, kad nacionalizmas, savo Tautos ir Tėvynės meilė yra daugelio karų priežastis…“ – Vardas V.
Nacionalizmas ir meilė savo tautai, tėvynei, toli gražu dalykai ne tapatūs.
Karų priežastis ne iš meilės savo Tautai ir Tėvynei, ji iš priešiškumo „kitiems“ – kitokia kalba kalbantiems, kitą tėvynę turintiems.
Nors tas „kitas“ dažniausiai (pagal kriminalines suvestines) būna ne kitatautis, netgi ne kaimynas, o iš „artimos aplinkos“.
Esmė tame, kad meilės (bet kam), netgi sau pačiam yra žymiai mažiau nei atskirties, susvetimėjimo, priešiškumo. Todėl ir ta Kristaus formulė „pamilk savo artimą…“ , po šiai dienai tebelieka per daug „aukšta kartele“.
Lengvaatlečiai šokinėjantys į aukštį, pradeda nuo mažesnio aukščio, o ne nuo rekordinio. Jų pavyzdžiu galėtų pasinaudoti ir žmonės siekiantys (bent ką nors) – PAMILTI. Tai yra – nedaryti skirtumo tarp savęs ir „kito“. Nesvarbu kas tas „kitas“ būtų, iš artimos aplinkos, kaimynas ar kitatautis.
„Nedaryti skirtumo“ žymiai lengviau nei „pamilti“.
O meilė Tautai, Tėvynei ar „broliškoms respublikoms“ pvz. TSRS sudėtyje, skambėdavo ir skamba labai jau pritemptai, kaip teoriniai svaičiojimai, kaip demagogija ir melas. Kokia meilė tarp „broliškų“ tautų gavosi praktikoje, matome dabar Ukrainoje…
Ir kalti dėl to ne masonai, „vakarai“ ar globa lįstai, o „ruskij mir“ ideologai, kurie į kitas tautas žiūri iš aukšto. Ukrainiečiai jiems net ne tauta, net ne valstybė, o tik Rusijos pakraštys – nuo žodžio okraina. Savęs aukštinimas ir kitų menkinimas, niekinimas yra – PUIKYBĖ.
Puikybė kyla iš susireikšminimo, kai savo asmeniui, grupei ar visai tautai – nacijai, skiriama daugiau vertės, nei kitoms. Tai yra – daromas skirtumas.
Nedaryk skirtumo ir svetimas taps – savu. Tik po to galimės kalbėti apie meilę. Ne anksčiau.
Gerbiamas Romai, tamsta supainiojai nacionalizmo ir nacizmo sąvokas.
Nacionalizmas yra geras dalykas – tai meilė savo Tautai, savo nacijai.
Nacizmas – tai blogas dalykas, tai savo Tautos iškėlimas aukščiau kitų ir totalitarizmas.
Perskaityk tamsta kad ir Wikipedijoje nacionalizmo apibrėžimą:
„Nacionalizmas – ideologija, teigianti tam tikros gyventojų grupės nacionalinį (tautinį) bendrumą ir siekianti sujungti šią grupę tokio bendrumo pagrindu į valstybinį darinį.”
Čia rašoma, kad nacionalizmas – tai tautos bendrumo filosofija, siekianti suvienyti savo Tautą.
Perskaičiau, tu teisus. Nacionalizmo apibrėžimas analogiškas tautiškumui…
Bet gyvenime riba tarp tautiškumo ir nacizmo tokia trapi ir neapčiuopiama. Kaip tame pasakyme „nuo meilės iki neapykantos tik vienas žingsnis” ir priešingai.
Juo labiau, kad anais tarybiniais laikais „nacionalizmo” sąvoka buvo vienareikšmiškai neigiama. Tokia pasiliko ir mano sąmonėje, sinonimu „nacizmo” sąvokai. Ačiū už pataisymą.